Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vokietijos bankai su ECB bendraus tik vokiškai

Nors oficiali Europos Centrinio Banko (ECB) kalba yra anglų, Vokietijos bankai išreiškė pageidavimą bendrauti su ECB tik vokiškai. skaityti »

Prahos viešajame transporte – bekontakčiai mokėjimai

Prahos viešojo transporto valdyba šiuo metu įgyvendina naują projektą, kurio metu testuoja, ar reikalingi ir populiarūs bekontakčiai mokėjimai sostinės transporto priemonėse. skaityti »

Olandijos degalinėse – mobilieji mokėjimai

Mobiliųjų mokėjimų kompanija „MyOrder“, valdoma Nyderlandų banko „Rabobank“, pristatė naują paslaugą. skaityti »

Mokėjimų rinkos ateitis – spartesnis inovacijų diegimas ir didesnė konkurencija

Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti rinkos atvirumą ir mokėjimo paslaugų bei inovacijų prieinamumą skatinančias priemones. skaityti »

Išleista 5 eurų moneta

5 eurų monetoje vaizduojamą Žemės rutulį juosia žiedas, pagamintas iš žydro permatomo plastiko. skaityti »

Panamos dokumentai privertė trauktis Austrijos banko vadovą

Atsistatydino Panamos dokumentuose paminėto Austrijos hipotekos banko „Hypo Vorarlberg“ vadovas Michaelis Grahammeris. skaityti »

Kuriama nauja biometrijos rūšis

Didžiosios Britanijos finansų institucija „Nationwide“ kuria naują biometrijos rūšį. Kartu su tokiomis organizacijomis kaip „BehavioSec“ ir „Unisys“ kompanija kuria algoritmą, kuris leidžia stebėti unikalų asmens elgesį su naudojamu įrenginiu. skaityti »

Čekijoje pradėjo veikti pirmieji bekontakčiai bankomatai

Čekijos bankas „Air Bank“ pirmasis šalyje pasiūlė gyventojams bekontakčių bankomatų paslaugų. skaityti »

„Citadele“ bankas smulkiajam verslui suteikė 3.3 mln. eurų mikrokreditų

„Citadele“ bankas pirmąjį šių metų ketvirtį su mažomis įmonėmis pasirašė sutarčių dėl 3,265 mln. eurų mikrokreditų. Daugiausiai mikrokreditų suteikta mažmeninės prekybos ir paslaugų, aptarnavimo sektoriaus įmonėms iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų. skaityti »

„Panasonic“ sukūrė mokėjimo terminalą lėktuvų keleiviams

„Panasonic“ antrinė įmonė „Panasonic Avionics“ pristatė bekontaktį mokėjimo terminalą, skirtą lėktuvų keleiviams aptarnauti. skaityti »