Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Finansų sektoriui skirtų technologijų rinkos prognozės 2016 m.

„FinTech“ ekspertas Paskalis Buvje surašė drąsias 2016 metų finansinių technologijų prognozes. skaityti »

ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM). skaityti »

Bankas „Belgazprombank“ Baltarusijoje įgyvendino interneto pervedimus

Baltarusijos bankas „Belgazprombank“ įgyvendino galimybę pervesti pinigus per internetą iš bet kurio Baltarusijos banko. skaityti »

Paskelbti reikšmingiausi Latvijos bankai

Latvijos finansų rinką reguliuojanti komisija paskelbė šešis sistemiškai reikšmingiausius šalies bankus. skaityti »

„Bitcoin“ kaina rekordiškai augs

Ekspertai prognozuoja, kad 2016 m. virtualiosios valiutos „Bitcoin“ kaina rekordiškai išaugs. Pagrindinė to priežastis – tai, kad dvigubai sumažės naujų „Bitcoin“ vienetų. skaityti »

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal el. mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose. skaityti »

10 pagrindinių įvykių mobiliųjų mokėjimų rinkoje

2015 metų pradžioje kompanijos „Apple“ generalinis direktorius Timas Kukas pareiškė, kad šie metai taps „Apple Pay“ metais. skaityti »

Nemokamai litus į eurus Vilniuje ir Kaune toliau keis Lietuvos bankas

Nuo 2016 sausio 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neribotą laiką ir nemokamai galima pasikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). skaityti »

Baltarusijos bankai sausį–lapkritį augo 28 proc.

Baltarusijos komercinių bankų turtas, jį skaičiuojant nuvertėjančia nacionaline valiuta, per 11 šių metų mėnesių padidėjo 27,7 proc. iki 615,155 trln. rublių, pranešė centrinis bankas. skaityti »

Dėl SEPA diegimo galimi laikini duomenų apie sumokėtus mokesčius atvaizdavimo netikslumai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad nuo sausio 1-osios Lietuvos bankai jungiasi į mažmeninių mokėjimų sistemą, kuri atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės reikalavimus (SEPA). skaityti »