Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Citadele“ banko pelnas šiemet padidėjo 2,4 karto iki 3,32 mln. eurų

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo „Citadele“ bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,323 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai banko grynasis pelnas buvo 1,394 mln. eurų. skaityti »

„Kapital Bank“ paskelbtas geriausiu Azerbaidžano banku

Vienas garsiausių tarptautinių finansinių leidinių „Business New Europe“ suteikė bankui „Kapital Bank“ geriausio Azerbaidžano banko vardą. Šis pripažinimas bankui suteiktas įvertinus aukštus jo finansinius rodiklius. skaityti »

Tęsiamas Lietuvos ir Baltarusijos centrinių bankų techninis bendradarbiavimas

Gruodžio 7 d. Gardine įvyksiančiame Lietuvos banko ir Baltarusijos nacionalinio banko vadovų susitikime bus aptartos galimybės tęsti techninį kaimyninių šalių centrinių bankų bendradarbiavimą keičiantis finansų rinkų priežiūros patirtimi, taip pat finansiniai ir bankininkystės ryšiai su kaimyninėmis šalimis. skaityti »

Europos prekybininkų prioritetas – mobilioji komercija

Neseniai atliktas tyrimas „Worldwide Business Research“ parodė, kad mobilioji komercija tampa vis svarbesnė Europos prekių ženklams. skaityti »

Elektroninės tatuiruotės leis susimokėti savo oda

Amerikos dizaino agentūra „Chaotic Moon“ kuria specialią elektroninių tatuiruočių technologiją „Tech Tats“, skirtą ne tik sekti žmogaus sveikatos būklę, bet ir įgyvendinti bekontakčius atsiskaitymus. skaityti »

Lietuva prisijungs prie SEPA – ką turime žinoti apie mokėjimų pokyčius

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA. skaityti »

Latvijoje išleista dviejų eurų moneta su gandru

Nacionalinis Latvijos bankas išleido 2 eurų vertės atmintinę monetą su gandru. Monetoje vaizduojamas gandras, sukantis lizdą. skaityti »

„Swatch“ ir „Visa“ pasiūlė mokėjimus išmaniaisiais laikrodžiais

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ kartu su kompanijomis „Visa Inc“ ir „Visa Europe“ įgyvendino projektą, kuris leis kortelių „Visa“ savininkams Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje ir Brazilijoje atlikti mokėjimus už pirkinius laikrodžiu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Škotijoje ant naujų banknotų pirmą kartą bus moters parašas

Pirmą kartą Škotijos istorijoje ant šalyje išspausdintų svarų sterlingų bus moters parašas. skaityti »

Londono taksi – bekontakčiai mokėjimai

Garsieji Londono taksi „Black Cab“ leis savo keleiviams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, įskaitant bekontakčius mokėjimus. skaityti »