Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pirmąjį ketvirtį „MasterCard“ pelnas išaugo

Tarptautinės mokėjimo sistemos „MasterCard“ grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc. skaityti »

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria tarpbankinę sistemą klientų identifikacijai

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria naują identifikacijos sistemą, kuri leistų klientui apsilankius viename banke vėliau atlikti įvairias finansines operacijas bet kurioje kitoje finansinėje įstaigoje. skaityti »

Iš bankomatų vagiami pinigai bus sugadinti nenuplaunamu rašalu

„SEB banka“ Latvijoje į bankomatus įdiegė naują apsaugos priemonę – nenuplaunamas rašalo kasetes. skaityti »

SEB banko pelnas šiemet augo

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 18,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 12,2 proc. daugiau nei 2014-ųjų sausio–kovo mėnesiais, kai banko pelnas buvo 16 mln. eurų. skaityti »

Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Pasaulyje 2,5 mlrd. žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 mlrd. iš jų turi mobilųjį telefoną, kuriuo naudodamiesi gali atlikti finansines operacijas. skaityti »

Dešimtasis Lietuvos bankų asociacijos narys – Lietuvos centrinė kredito unija

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai vienbalsiai pritarė didesnę dalį kredito unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narystei iki šiol tik bankus jungusioje organizacijoje. LCKU tapo dešimtuoju LBA nariu. skaityti »

Baltarusijos bankai fiksuoja augimą

2014 metų duomenimis, didžiausią aktyvų augimo tempą tarp Baltarusijos komercinių bankų demonstravo „Eurotorginvestbank“. skaityti »

Bankai turės suformuoti papildomas atsargas

Lietuvos komerciniai bankai, Centrinė kredito unija ir finansų maklerio įmonės turės sudaryti papildomus kapitalo rezervus, būtinus finansų sistemai apsaugoti. Dabar jie turi vykdyti minimalaus 8 proc. kapitalo reikalavimą. skaityti »

„Metų žmogus“ Baltarusijoje – banko „Belgazprombank“ valdybos pirmininkas

Š. m. kovo 27 dieną Minske, „Dipservice Hall“ salėje, vyko Korporatyvinės socialinės atsakomybės premijų įteikimo ceremonija. skaityti »

Su apskaitos programų kūrėjais aptarti techninių sąsajų tarp įmonių ir bankų pokyčiai

Kad pereitų prie SEPA mokėjimų, reikšminga dalis Lietuvos įmonių turės pritaikyti savo apskaitos programas naujiems duomenų apsikeitimo su internetinės bankininkystės sistemomis formatams. skaityti »