Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Bankų turtas šiemet padidėjo 2,8 proc. iki 79,8 mlrd. litų

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas šių metų rugsėjo pabaigoje siekė 79,789 mlrd. litų – 2,8 proc. (2,211 mlrd. litų) daugiau nei 2013-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 77,578 mlrd. litų. skaityti »

ES finansų ministrai diskutuoja dėl bankų pertvarkymo fondo

Europos Sąjungos finansų ministrai Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje („Ecofin“) sprendžia dėl Bankų sąjungos bendrojo pertvarkymo fondo ir Europos Komisijos pateikto 315 mlrd. eurų investicijų plano. skaityti »

Lietuvos banko išsiųsta SMS žinutė apie eurą pasieks beveik 3 mln. mobiliojo ryšio abonentų

Šią savaitę pradėtas antrasis tiesioginio gyventojų informavimo apie eurą trumposiomis žinutėmis (SMS) kampanijos etapas. skaityti »

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos šalių rinkų sujungimą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos valstybių rinkų sujungimą, pareiškė Latvijos centrinio banko vadovas. skaityti »

Į gyventojų namus keliauja eurų skaičiuoklės ir informacija, kaip atpažinti tikrus eurus

Į daugiau kaip 1,3 milijono namų ūkių pradėti siųsti Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko parengti informaciniai eurų paketai, kurių kiekviename – praktiška informacija apie grynuosius eurus bei dvi specialiai euro įvedimui pagamintos trimatės valiutos skaičiuoklės. skaityti »

Žurnalas „The Banker“ SEB banką išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Įtakingas tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „The Banker“ SEB banką šiemet išrinko geriausiu metų banku Lietuvoje. skaityti »

Lietuvos bankas ragina įmones užsisakyti grynųjų eurų

Lietuvos banko vadovas ragina šalies įmones, kurios dar neužsisakė grynųjų eurų, nedelsiant kreiptis į komercinius bankus, o jei užsisakė, juos atsiimti. skaityti »

Pradedami pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkiniai

Lietuvos bankas ir komerciniai bankai pirmadienį pradeda pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkinius, skirtus visuomenei susipažinti su euru. skaityti »

Euro įvedimas – paaiškinta grąžos litais išimtis

Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo darbo grupė nustatė pavyzdinius atvejus vienai iš Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo išimčių, kai atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu verslas galės duoti grąžą litais, o ne eurais. skaityti »

SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas įvedant eurą

Norėdamas padėti klientams sklandžiai pasirengti euro įvedimui ir išvengti galimų nepatogumų metų pabaigoje, SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas metų pabaigoje, kai šalyje bus įvedamas euras. skaityti »