Banko sąskaitą turi ir mokėjimo paslaugomis naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2012 m. balandžio 5 d. ketvirtadienis

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų naudojimosi banko sąskaita bei atsiskaitymo grynaisiais ir mokėjimo kortelėmis įpročius bei prioritetus, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1 008 respondentus visoje šalies teritorijoje.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 proc. 18–75 m. respondentų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 proc. apklaustųjų, iš jų dauguma (77 proc.) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 proc. jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 proc. – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 proc. – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 proc.) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita Lietuvos bankas tyrė atsižvelgdamas į Europos Komisijos rekomendaciją, kurios tikslas – padidinti finansinę ir socialinę įtrauktį. Tuo tikslu apibrėžtas minimalus mokėjimo paslaugų krepšelis, jį sudaro prieiga prie pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir su ja susietos mokėjimo paslaugos (grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą ir išėmimas, lėšų įskaitymas, kredito pervedimų inicijavimas, sąskaitų apmokėjimas tiesioginiu debetu, operacijos debeto kortele, prieiga prie internetinės bankininkystės).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Siekiant padidinti būtiniausių bankinių paslaugų rinkos skaidrumą, pernai rudenį Lietuvos banko interneto svetainėje sukurtas specialus skyrius „Mokėjimo paslaugų įkainiai“ (http://www.lb.lt/ikainiai). Vartotojų patogumui jame pateikti ir nuolat atnaujinami dažniausiai gyventojams teikiamų bankų, kredito unijų, mokėjimų įstaigų paslaugų standartiniai įkainiai, sudaryta galimybė juos palyginti ir pasirinkti pigiausių paslaugų teikėjus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »