Banko sąskaitą turi ir mokėjimo paslaugomis naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2012 m. balandžio 5 d. ketvirtadienis

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų naudojimosi banko sąskaita bei atsiskaitymo grynaisiais ir mokėjimo kortelėmis įpročius bei prioritetus, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1 008 respondentus visoje šalies teritorijoje.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 proc. 18–75 m. respondentų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 proc. apklaustųjų, iš jų dauguma (77 proc.) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 proc. jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 proc. – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 proc. – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 proc.) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita Lietuvos bankas tyrė atsižvelgdamas į Europos Komisijos rekomendaciją, kurios tikslas – padidinti finansinę ir socialinę įtrauktį. Tuo tikslu apibrėžtas minimalus mokėjimo paslaugų krepšelis, jį sudaro prieiga prie pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir su ja susietos mokėjimo paslaugos (grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą ir išėmimas, lėšų įskaitymas, kredito pervedimų inicijavimas, sąskaitų apmokėjimas tiesioginiu debetu, operacijos debeto kortele, prieiga prie internetinės bankininkystės).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Siekiant padidinti būtiniausių bankinių paslaugų rinkos skaidrumą, pernai rudenį Lietuvos banko interneto svetainėje sukurtas specialus skyrius „Mokėjimo paslaugų įkainiai“ (http://www.lb.lt/ikainiai). Vartotojų patogumui jame pateikti ir nuolat atnaujinami dažniausiai gyventojams teikiamų bankų, kredito unijų, mokėjimų įstaigų paslaugų standartiniai įkainiai, sudaryta galimybė juos palyginti ir pasirinkti pigiausių paslaugų teikėjus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »