Banko sąskaitą turi ir mokėjimo paslaugomis naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2012 m. balandžio 5 d. ketvirtadienis

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų naudojimosi banko sąskaita bei atsiskaitymo grynaisiais ir mokėjimo kortelėmis įpročius bei prioritetus, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1 008 respondentus visoje šalies teritorijoje.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 proc. 18–75 m. respondentų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 proc. apklaustųjų, iš jų dauguma (77 proc.) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 proc. jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 proc. – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 proc. – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 proc.) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita Lietuvos bankas tyrė atsižvelgdamas į Europos Komisijos rekomendaciją, kurios tikslas – padidinti finansinę ir socialinę įtrauktį. Tuo tikslu apibrėžtas minimalus mokėjimo paslaugų krepšelis, jį sudaro prieiga prie pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir su ja susietos mokėjimo paslaugos (grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą ir išėmimas, lėšų įskaitymas, kredito pervedimų inicijavimas, sąskaitų apmokėjimas tiesioginiu debetu, operacijos debeto kortele, prieiga prie internetinės bankininkystės).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Siekiant padidinti būtiniausių bankinių paslaugų rinkos skaidrumą, pernai rudenį Lietuvos banko interneto svetainėje sukurtas specialus skyrius „Mokėjimo paslaugų įkainiai“ (http://www.lb.lt/ikainiai). Vartotojų patogumui jame pateikti ir nuolat atnaujinami dažniausiai gyventojams teikiamų bankų, kredito unijų, mokėjimų įstaigų paslaugų standartiniai įkainiai, sudaryta galimybė juos palyginti ir pasirinkti pigiausių paslaugų teikėjus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »