Danske bankas perpus mažina įkainius

Publikuota: 2011 m. liepos 11 d. pirmadienis

Danske bankas sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose. Pritardamas Lietuvos banko pozicijai dėl poreikio mažinti socialiai jautrius įkainius, Danske bankas subsidijuos 50 proc. mokesčių sumos.

„Nors internetinės bankininkystės naudojimas sparčiai populiarėja, tačiau dalis, dažniausiai tai vyresnio amžiaus ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės, įmokas moka banko skyriuose. Siekdami palengvinti jų situaciją, subsidijuosime dalį mokamų mokesčių”, – sakė Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Nuo šiol atsiskaitant už paslaugas Danske banko skyriuose klientams, mokantiems iš savo sąskaitos, reikės mokėti 1 lito (buvo 2 litai), o mokantiems grynaisiais pinigais – 2 litų (anksčiau buvo 4 litai) mokestį. 

Danske banke nuo liepos 11 d. taip pat įvedama nauja mokėjimų rūšis – SEPA (ang. Single Euro Payments Area). Tai mokėjimų rūšis, apimanti bendrą mokėjimų eurais erdvę (Europos Sąjungos ir ekonominės erdvės šalys), kurioje mokėjimai neskirstomi į vietinius ir tarptautinius. Šių atsiskaitymų iš užsienio bankų administravimas verslo klientams kainuos 0,1 proc. mokėjimo sumos (ne mažiau 20 Lt, ne daugiau 40 Lt), o privatiems klientams – 5 litus. Paprastas SEPA mokėjimo nurodymas internetu kainuos 40 litų, banko skyriuose – 60 litų. 

Nuo paprastų tarptautinių mokėjimo nurodymų eurais SEPA įkainiai skiriasi tuo, kad nėra ribojama mokėjimo suma, galima nurodyti mokėjimo operacijos identifikavimo numerį, pradinį mokėtoją, galutinį gavėją ir kitą papildomą informaciją.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »