Danske bankas perpus mažina įkainius

Publikuota: 2011 m. liepos 11 d. pirmadienis

Danske bankas sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose. Pritardamas Lietuvos banko pozicijai dėl poreikio mažinti socialiai jautrius įkainius, Danske bankas subsidijuos 50 proc. mokesčių sumos.

„Nors internetinės bankininkystės naudojimas sparčiai populiarėja, tačiau dalis, dažniausiai tai vyresnio amžiaus ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės, įmokas moka banko skyriuose. Siekdami palengvinti jų situaciją, subsidijuosime dalį mokamų mokesčių”, – sakė Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Nuo šiol atsiskaitant už paslaugas Danske banko skyriuose klientams, mokantiems iš savo sąskaitos, reikės mokėti 1 lito (buvo 2 litai), o mokantiems grynaisiais pinigais – 2 litų (anksčiau buvo 4 litai) mokestį. 

Danske banke nuo liepos 11 d. taip pat įvedama nauja mokėjimų rūšis – SEPA (ang. Single Euro Payments Area). Tai mokėjimų rūšis, apimanti bendrą mokėjimų eurais erdvę (Europos Sąjungos ir ekonominės erdvės šalys), kurioje mokėjimai neskirstomi į vietinius ir tarptautinius. Šių atsiskaitymų iš užsienio bankų administravimas verslo klientams kainuos 0,1 proc. mokėjimo sumos (ne mažiau 20 Lt, ne daugiau 40 Lt), o privatiems klientams – 5 litus. Paprastas SEPA mokėjimo nurodymas internetu kainuos 40 litų, banko skyriuose – 60 litų. 

Nuo paprastų tarptautinių mokėjimo nurodymų eurais SEPA įkainiai skiriasi tuo, kad nėra ribojama mokėjimo suma, galima nurodyti mokėjimo operacijos identifikavimo numerį, pradinį mokėtoją, galutinį gavėją ir kitą papildomą informaciją.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »