Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Publikuota: 2013 m. spalio 29 d. antradienis

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų įpročius prisiimant finansinius įsipareigojimus, rugsėjo mėnesį buvo atlikta visuomenės apklausa. Rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys.

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tarp sutarties atidžiai neskaitančiųjų 36 proc. teigė dokumentus „perbėgantys“ akimis, o beveik ketvirtadalis – visai nesigilinantys, nes tai už juos padaro konsultantas arba tai jiems tiesiog neįdomu. Esminius punktus dažniau peržvelgia vyrai bei didmiesčių gyventojai.

„Galima būtų įvardinti kelias priežastis, kodėl žmonės nesigilina į sutartis. Pirmoji – ne visi sugeba jas skaityti. Tačiau tokiu atveju visuomet galima kreiptis į specialistą, kuris atsakys į kylančius klausimus. Antroji priežastis – tiesiog tingėjimas gilintis į sutarties sąlygas. Apskritai negalima pasirašyti nė vieno dokumento, nesusipažinus su jo turiniu – ar tai būtų finansinių įsipareigojimų sutartis, ar bet koks kitas dokumentas, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. – Mūsų kompanijos veiklos pagrindas – glaudūs santykiai tarp kredito tarpininko ir paskolos gavėjo. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimą išduoti paskolą su kiekvienu potencialiu klientu kredito tarpininkas susitinka jo namuose. Taigi klientas turi galimybę užduoti visus jam kylančius klausimus jau pirmojo susitikimo metu.“

Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar imant paskolą jiems būtų reikalinga specialisto konsultacija. Dauguma, 64 proc., nurodė, kad konsultacijos jiems reikia. Kas trečias kaip priežastį nurodė žinių stoką, beveik tiek pat pažymėjo, kad tokios pagalbos reikėtų tik priimant su didelėmis pinigų sumomis susijusius įsipareigojimus. Specialisto konsultacijos poreikį dažniau nurodė moterys, jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai, mažesnių miestų ar rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Finansinių konsultacijų linkę atsisakyti respondentai pažymėjo, kad priimant finansinius įsipareigojimus jiems užtenka viešai prieinamos informacijos (10 proc.), dalis pasikliauja draugų rekomendacijomis (10 proc.) arba mano turintys pakankamai žinių (7 proc.).

„Kaip parodė tyrimas, specialisto konsultacijų poreikis yra. Tai nuteikia optimistiškai, nes kiekvienas žmogus, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi suvokti, kad spendimai dėl mažos vertės paskolos turi būti priimami lygiai taip pat atsakingai, kaip ir imant dideles paskolas. Mūsų atveju kredito tarpininkas yra būtent tas žmogus, kuris ne tik atsako į visus klausimus, bet ir padeda įvertinti tiek paskolos poreikį, tiek jos grąžinimo galimybes. Tokiu būdu išvengiama rizikos priimti spontanišką sprendimą dėl finansinių įsipareigojimų“, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Rugsėjį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »