Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Publikuota: 2013 m. spalio 29 d. antradienis

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų įpročius prisiimant finansinius įsipareigojimus, rugsėjo mėnesį buvo atlikta visuomenės apklausa. Rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys.

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tarp sutarties atidžiai neskaitančiųjų 36 proc. teigė dokumentus „perbėgantys“ akimis, o beveik ketvirtadalis – visai nesigilinantys, nes tai už juos padaro konsultantas arba tai jiems tiesiog neįdomu. Esminius punktus dažniau peržvelgia vyrai bei didmiesčių gyventojai.

„Galima būtų įvardinti kelias priežastis, kodėl žmonės nesigilina į sutartis. Pirmoji – ne visi sugeba jas skaityti. Tačiau tokiu atveju visuomet galima kreiptis į specialistą, kuris atsakys į kylančius klausimus. Antroji priežastis – tiesiog tingėjimas gilintis į sutarties sąlygas. Apskritai negalima pasirašyti nė vieno dokumento, nesusipažinus su jo turiniu – ar tai būtų finansinių įsipareigojimų sutartis, ar bet koks kitas dokumentas, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. – Mūsų kompanijos veiklos pagrindas – glaudūs santykiai tarp kredito tarpininko ir paskolos gavėjo. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimą išduoti paskolą su kiekvienu potencialiu klientu kredito tarpininkas susitinka jo namuose. Taigi klientas turi galimybę užduoti visus jam kylančius klausimus jau pirmojo susitikimo metu.“

Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar imant paskolą jiems būtų reikalinga specialisto konsultacija. Dauguma, 64 proc., nurodė, kad konsultacijos jiems reikia. Kas trečias kaip priežastį nurodė žinių stoką, beveik tiek pat pažymėjo, kad tokios pagalbos reikėtų tik priimant su didelėmis pinigų sumomis susijusius įsipareigojimus. Specialisto konsultacijos poreikį dažniau nurodė moterys, jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai, mažesnių miestų ar rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Finansinių konsultacijų linkę atsisakyti respondentai pažymėjo, kad priimant finansinius įsipareigojimus jiems užtenka viešai prieinamos informacijos (10 proc.), dalis pasikliauja draugų rekomendacijomis (10 proc.) arba mano turintys pakankamai žinių (7 proc.).

„Kaip parodė tyrimas, specialisto konsultacijų poreikis yra. Tai nuteikia optimistiškai, nes kiekvienas žmogus, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi suvokti, kad spendimai dėl mažos vertės paskolos turi būti priimami lygiai taip pat atsakingai, kaip ir imant dideles paskolas. Mūsų atveju kredito tarpininkas yra būtent tas žmogus, kuris ne tik atsako į visus klausimus, bet ir padeda įvertinti tiek paskolos poreikį, tiek jos grąžinimo galimybes. Tokiu būdu išvengiama rizikos priimti spontanišką sprendimą dėl finansinių įsipareigojimų“, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Rugsėjį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »