Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Publikuota: 2013 m. spalio 29 d. antradienis

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų įpročius prisiimant finansinius įsipareigojimus, rugsėjo mėnesį buvo atlikta visuomenės apklausa. Rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys.

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tarp sutarties atidžiai neskaitančiųjų 36 proc. teigė dokumentus „perbėgantys“ akimis, o beveik ketvirtadalis – visai nesigilinantys, nes tai už juos padaro konsultantas arba tai jiems tiesiog neįdomu. Esminius punktus dažniau peržvelgia vyrai bei didmiesčių gyventojai.

„Galima būtų įvardinti kelias priežastis, kodėl žmonės nesigilina į sutartis. Pirmoji – ne visi sugeba jas skaityti. Tačiau tokiu atveju visuomet galima kreiptis į specialistą, kuris atsakys į kylančius klausimus. Antroji priežastis – tiesiog tingėjimas gilintis į sutarties sąlygas. Apskritai negalima pasirašyti nė vieno dokumento, nesusipažinus su jo turiniu – ar tai būtų finansinių įsipareigojimų sutartis, ar bet koks kitas dokumentas, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. – Mūsų kompanijos veiklos pagrindas – glaudūs santykiai tarp kredito tarpininko ir paskolos gavėjo. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimą išduoti paskolą su kiekvienu potencialiu klientu kredito tarpininkas susitinka jo namuose. Taigi klientas turi galimybę užduoti visus jam kylančius klausimus jau pirmojo susitikimo metu.“

Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar imant paskolą jiems būtų reikalinga specialisto konsultacija. Dauguma, 64 proc., nurodė, kad konsultacijos jiems reikia. Kas trečias kaip priežastį nurodė žinių stoką, beveik tiek pat pažymėjo, kad tokios pagalbos reikėtų tik priimant su didelėmis pinigų sumomis susijusius įsipareigojimus. Specialisto konsultacijos poreikį dažniau nurodė moterys, jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai, mažesnių miestų ar rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Finansinių konsultacijų linkę atsisakyti respondentai pažymėjo, kad priimant finansinius įsipareigojimus jiems užtenka viešai prieinamos informacijos (10 proc.), dalis pasikliauja draugų rekomendacijomis (10 proc.) arba mano turintys pakankamai žinių (7 proc.).

„Kaip parodė tyrimas, specialisto konsultacijų poreikis yra. Tai nuteikia optimistiškai, nes kiekvienas žmogus, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi suvokti, kad spendimai dėl mažos vertės paskolos turi būti priimami lygiai taip pat atsakingai, kaip ir imant dideles paskolas. Mūsų atveju kredito tarpininkas yra būtent tas žmogus, kuris ne tik atsako į visus klausimus, bet ir padeda įvertinti tiek paskolos poreikį, tiek jos grąžinimo galimybes. Tokiu būdu išvengiama rizikos priimti spontanišką sprendimą dėl finansinių įsipareigojimų“, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Rugsėjį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »