Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Publikuota: 2013 m. spalio 29 d. antradienis

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų įpročius prisiimant finansinius įsipareigojimus, rugsėjo mėnesį buvo atlikta visuomenės apklausa. Rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys.

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tarp sutarties atidžiai neskaitančiųjų 36 proc. teigė dokumentus „perbėgantys“ akimis, o beveik ketvirtadalis – visai nesigilinantys, nes tai už juos padaro konsultantas arba tai jiems tiesiog neįdomu. Esminius punktus dažniau peržvelgia vyrai bei didmiesčių gyventojai.

„Galima būtų įvardinti kelias priežastis, kodėl žmonės nesigilina į sutartis. Pirmoji – ne visi sugeba jas skaityti. Tačiau tokiu atveju visuomet galima kreiptis į specialistą, kuris atsakys į kylančius klausimus. Antroji priežastis – tiesiog tingėjimas gilintis į sutarties sąlygas. Apskritai negalima pasirašyti nė vieno dokumento, nesusipažinus su jo turiniu – ar tai būtų finansinių įsipareigojimų sutartis, ar bet koks kitas dokumentas, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. – Mūsų kompanijos veiklos pagrindas – glaudūs santykiai tarp kredito tarpininko ir paskolos gavėjo. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimą išduoti paskolą su kiekvienu potencialiu klientu kredito tarpininkas susitinka jo namuose. Taigi klientas turi galimybę užduoti visus jam kylančius klausimus jau pirmojo susitikimo metu.“

Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar imant paskolą jiems būtų reikalinga specialisto konsultacija. Dauguma, 64 proc., nurodė, kad konsultacijos jiems reikia. Kas trečias kaip priežastį nurodė žinių stoką, beveik tiek pat pažymėjo, kad tokios pagalbos reikėtų tik priimant su didelėmis pinigų sumomis susijusius įsipareigojimus. Specialisto konsultacijos poreikį dažniau nurodė moterys, jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai, mažesnių miestų ar rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Finansinių konsultacijų linkę atsisakyti respondentai pažymėjo, kad priimant finansinius įsipareigojimus jiems užtenka viešai prieinamos informacijos (10 proc.), dalis pasikliauja draugų rekomendacijomis (10 proc.) arba mano turintys pakankamai žinių (7 proc.).

„Kaip parodė tyrimas, specialisto konsultacijų poreikis yra. Tai nuteikia optimistiškai, nes kiekvienas žmogus, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi suvokti, kad spendimai dėl mažos vertės paskolos turi būti priimami lygiai taip pat atsakingai, kaip ir imant dideles paskolas. Mūsų atveju kredito tarpininkas yra būtent tas žmogus, kuris ne tik atsako į visus klausimus, bet ir padeda įvertinti tiek paskolos poreikį, tiek jos grąžinimo galimybes. Tokiu būdu išvengiama rizikos priimti spontanišką sprendimą dėl finansinių įsipareigojimų“, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė.

Rugsėjį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »