Daugiau nei pusė vartotojų pasirašė sutarčių dėl finansinių produktų jų nė neskaitę

Publikuota: 2012 m. gruodžio 31 d. pirmadienis

Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas atskleidė, kad sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 % apklaustųjų. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 % gyventojų, kartais – 16 %, dažnai tai daro 29 % tyrime dalyvavusių šalies gyventojų.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reikėtų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.  

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje. Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai (mokesčiai pagal sutartį). Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai (interneto svetainėje, įstaigos padaliniuose arba kitu būdu), kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas. 

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1 207 respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Atliekant tyrimą taikytas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »