Daugiau nei pusė vartotojų pasirašė sutarčių dėl finansinių produktų jų nė neskaitę

Publikuota: 2012 m. gruodžio 31 d. pirmadienis

Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas atskleidė, kad sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 % apklaustųjų. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 % gyventojų, kartais – 16 %, dažnai tai daro 29 % tyrime dalyvavusių šalies gyventojų.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reikėtų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.  

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje. Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai (mokesčiai pagal sutartį). Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai (interneto svetainėje, įstaigos padaliniuose arba kitu būdu), kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas. 

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1 207 respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Atliekant tyrimą taikytas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo sistemų modernizavimas – bankų 2015 metų prioritetas

Daugiau nei du trečdaliai bankų šiemet planuoja modernizuoti savo mokėjimo sistemas. skaityti »

Japonijos „Mizuho Bank“ visiškai atsisako popierinių dokumentų

Japonijos finansų grupei „Mizuho“ priklausantis bankas „Mizuho Bank“ savo darbe nusprendė visiškai atsisakyti popierinių dokumentų. skaityti »

Vis daugiau britų pirmenybę teikia mobiliesiems mokėjimams

44 proc. Didžiosios Britanijos bankų klientų norėtų pakeisti juos aptarnaujančią finansų organizaciją, jei ji negalėtų pasiūlyti galimybės atlikti operacijas mobiliaisiais telefonais. skaityti »

Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais. skaityti »

SWIFT kuria naują mokėjimų platformą Australijai

Tarpbankinė informacijos perdavimo ir mokėjimų sistema SWIFT kuria naują mokėjimo platformą Australijos bankiniam sektoriui. skaityti »

Lietuvos bankas surinko 39 mlrd. perteklinių litų

Lietuvos bankas šiemet iš bankų balansų „susiurbė“ daugiau nei 38,6 mlrd. litų perteklinių litų ir teigia esąs patenkintas šios operacijos rezultatais. skaityti »

SEB bankas informaciją apie teikiamas paslaugas įvedant eurą skelbs specialiame tinklaraštyje

Įvedant eurą, nuo gruodžio 31 d. ryto iki sausio 1 d. vakaro SEB bankas realiuoju laiku skelbs informaciją apie tuo metu teikiamas paslaugas ir valiutos konversiją. skaityti »

Apklausa: gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais – juos keičia mokėjimai negrynaisiais

Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. skaityti »

SEB bankas: įvedus eurą gyventojai dažniau mokės banko kortele

Valiutos pakeitimas Lietuvoje turės teigiamą įtaką atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis – jomis bus atsiskaitoma gerokai dažniau. skaityti »

Numizmatines vertybes Lietuvos bankas pradeda pardavinėti interneto aukcionuose

Šią savaitę, gruodžio 18-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos bankas pirmą kartą numizmatams pasiūlys vertingų monetų ir jų rinkinių įsigyti elektroniniuose aukcionuose. skaityti »