Daugiau nei pusė vartotojų pasirašė sutarčių dėl finansinių produktų jų nė neskaitę

Publikuota: 2012 m. gruodžio 31 d. pirmadienis

Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas atskleidė, kad sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 % apklaustųjų. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 % gyventojų, kartais – 16 %, dažnai tai daro 29 % tyrime dalyvavusių šalies gyventojų.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reikėtų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.  

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje. Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai (mokesčiai pagal sutartį). Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai (interneto svetainėje, įstaigos padaliniuose arba kitu būdu), kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas. 

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1 207 respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Atliekant tyrimą taikytas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos

Birželio 16-ąją Vilniuje, Lietuvos monetų kalykloje, pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos. skaityti »

Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą). skaityti »

Bankams teikiant daugiau informacijos mokesčių inspektoriams, bus daugiau skaidrumo

Seimas svarsto siūlymą šalies bankus įpareigoti kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. skaityti »

Su mokėjimo kortele lietuviai vis dar skuba prie bankomato, estai atsiskaito vietoje

Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, o Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., Latvijoje – 35 proc. visų mėnesio išlaidų. skaityti »

Lietuvos bankas nekeičia palūkanų normos už centriniame banke laikomas komercinių bankų lėšas

Lietuvos bankas komerciniams šalies bankams ir toliau taikys nulines palūkanų normas už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas litais. skaityti »

SEB bankas – geidžiamiausių darbdavių trejetuke jau dešimtmetį

SEB bankas jau dešimt metų iš eilės išlieka geidžiamiausiųjų šalies darbdavių trejetuke dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo „cv.lt“ organizuojamuose rinkimuose. skaityti »

Latvijos bankas: Lietuvos narystė euro zonoje padidins Baltijos šalių investicinį patrauklumą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidins trijų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą. skaityti »

Leidimas įsivesti eurą reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai: Lietuvos prisijungimas prie euro zonos būtų naudingas visam regionui

Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną. skaityti »

2014 m. pirmąjį ketvirtį bankai stiprino kapitalą, jų turtas beveik nekito

Nors bankai yra gerai kapitalizuoti, šių metų pradžioje daugelis bankų savo kapitalą dar labiau sustiprino 2013-aisiais uždirbtu pelnu. skaityti »