Daugiau nei pusė vartotojų pasirašė sutarčių dėl finansinių produktų jų nė neskaitę

Publikuota: 2012 m. gruodžio 31 d. pirmadienis

Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas atskleidė, kad sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 % apklaustųjų. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 % gyventojų, kartais – 16 %, dažnai tai daro 29 % tyrime dalyvavusių šalies gyventojų.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reikėtų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.  

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje. Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai (mokesčiai pagal sutartį). Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai (interneto svetainėje, įstaigos padaliniuose arba kitu būdu), kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas. 

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1 207 respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Atliekant tyrimą taikytas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą. Kiekvieną ketvirtį bus leidžiama investicijų apžvalga, kiekvieną mėnesį pasirodys naujienlaiškis, pakeisiantis dabar leidžiamą leidinį „Finansų rinkų apžvalga ir investicinių fondų veiklos rezultatai“. skaityti »

Išlaidų dalis pensijoms didės tik Lietuvoje

Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija. skaityti »

Lietuvoje darbą pradeda TVF misija

Šių metų rugsėjo 17–23 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julijos Kozak (Julie Kozack). skaityti »

Iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų būstą vis dar sudėtingiausia įsigyti vilniečiams

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. skaityti »

Lietuvos ir Kinijos susitarimas atvėrė kelią tiesioginėms Lietuvos investicijoms Kinijos juaniais

Lietuvos bankui ir Kinijos vertybinių popierių priežiūros komisijai susitarus dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje, Lietuvos finansų institucijoms atvertas kelias tiesiogiai investuoti į Kinijos kapitalo rinką. skaityti »

„The Green Bank“ – ekologiškos energetikos plėtrai

Niujorko valstijos valdžia pranešė apie naujo banko steigimą. skaityti »

EUROFI finansų forumas Vilniuje subūrė ekonomikos ir finansų ekspertus iš viso pasaulio

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga rugsėjo 12–13 dienomis Vilniuje vyksta EUROFI finansų forumas. skaityti »

Lietuvos banke – buvusio Prancūzijos centrinio banko vadovo vizitas

Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą. skaityti »

Neturtingiausių gyventojų finansų padangėje – daugiau prošvaisčių

Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. skaityti »

Pasaulio ekonomika rodo realius atsigavimo požymius

Pagrindinės pasaulio ekonomikos po dvejų su puse metų pertraukos pagaliau rodo realius atsigavimo ženklus. Stagnuojanti vidaus paklausa ir ypač silpnas vartojimas – pagrindinis inkaras, stabdęs visos ekonomikos augimą. Vis dėlto šiandien jau galima teigti, kad šviesa tunelio gale artėja. skaityti »