ES finansų ministrai diskutuoja dėl bankų pertvarkymo fondo

Publikuota: 2014 m. gruodžio 9 d. antradienis

Europos Sąjungos finansų ministrai Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje („Ecofin“) sprendžia dėl Bankų sąjungos bendrojo pertvarkymo fondo ir Europos Komisijos pateikto 315 mlrd. eurų investicijų plano.

Finansų ministerija pranešė, kad „Ecofin“ tarybos posėdyje didžiausias dėmesys bus skiriamas Bendrajam pertvarkymo fondui, kuris pradės veikti nuo 2016 metų ir bus finansuojamas Bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių bankų sektoriaus įnašais.

Taip pat posėdžio metu bus apžvelgtas EK pateiktas 315 mlrd. eurų vertės investicijų planas. Juo siekiama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje.

Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujanti Italija informuos posėdžio dalyvius apie esamą situaciją dėl pasiūlymo, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje.

Kiekviena bankų sąjungai priklausysianti valstybė turės mokėti į bankų pertvarkos fondą. Numatoma, kad iš pradžių fondai bus valdomi nacionaliniu lygiu, o 2025 metais iš šių fondų bus sudarytas bendras pertvarkymo fondas. Iki 2025 metų šiame fonde turės būti sukaupta 1 proc. nuo visų bankų apdraustų indėlių sumos.

Iki 2025 metų nacionaliniai pertvarkymo fondai turės galimybę skolintis vienas iš kito, jeigu žlugus bankui, jo pertvarkymui šalyje pritrūko lėšų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laimėjimai perkeliami į nacionalinę teisę

Į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei Indėlių garantijų sistemų direktyvų nuostatos. skaityti »

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »