ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Publikuota: 2016 m. sausio 5 d. antradienis

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM).

„Bankų sąjunga jau turi būtinus instrumentus, kad gali reguliuoti ES bankų veiklą. O nuo 2016 metų sausio 1 dienos pradėjo veikti ir bankų sanacijos mechanizmas. Tai reiškia, kad dabar turime sistemą, leisiančią spręsti bankines problemas ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo būtinybės pagelbėti bankams bankroto atveju. Bankų klaidos nuo šiol nebus perkeliamos ant kitų žmonių pečių“, – sakė Europos Komisijos atstovas Džonatanas Hilas (Jonathan Hill), atsakingas už finansines paslaugas ir stabilumą.  

Be to, teigiama, kad SRM sustiprins Europos finansų sistemos stabilumą ir padės išvengti būsimų krizių užtikrindama efektyvų tiek vietinių, tiek didelių tarptautinių bankų problemų sprendimą.

EK teigimu, ES vadovai žengė svarbų žingsnį siekdami šalinti esmines 2008–2009 m. finansų krizės priežastis. To rezultatas – šiuo metu Europos bankai geriau kapitalizuoti ir efektyviau valdomi, t. y. gali tiksliau numatyti galimą riziką. Vis dėlto EK pabrėžė, kad net taip kruopščiai viską prižiūrint ir tiek daug dėmesio skiriant krizėms suvaldyti, bankai vis dar gali patekti į sudėtingas situacijas.

Bankų sąjungos sprendimai galioja visose ES valstybėse. Šiuo metu jai priklauso Austrija, Belgija, Vokietija, Graikija, Airija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija ir Estija.

 

Šaltinis: news.finance.ua
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »