ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Publikuota: 2016 m. sausio 5 d. antradienis

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM).

„Bankų sąjunga jau turi būtinus instrumentus, kad gali reguliuoti ES bankų veiklą. O nuo 2016 metų sausio 1 dienos pradėjo veikti ir bankų sanacijos mechanizmas. Tai reiškia, kad dabar turime sistemą, leisiančią spręsti bankines problemas ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo būtinybės pagelbėti bankams bankroto atveju. Bankų klaidos nuo šiol nebus perkeliamos ant kitų žmonių pečių“, – sakė Europos Komisijos atstovas Džonatanas Hilas (Jonathan Hill), atsakingas už finansines paslaugas ir stabilumą.  

Be to, teigiama, kad SRM sustiprins Europos finansų sistemos stabilumą ir padės išvengti būsimų krizių užtikrindama efektyvų tiek vietinių, tiek didelių tarptautinių bankų problemų sprendimą.

EK teigimu, ES vadovai žengė svarbų žingsnį siekdami šalinti esmines 2008–2009 m. finansų krizės priežastis. To rezultatas – šiuo metu Europos bankai geriau kapitalizuoti ir efektyviau valdomi, t. y. gali tiksliau numatyti galimą riziką. Vis dėlto EK pabrėžė, kad net taip kruopščiai viską prižiūrint ir tiek daug dėmesio skiriant krizėms suvaldyti, bankai vis dar gali patekti į sudėtingas situacijas.

Bankų sąjungos sprendimai galioja visose ES valstybėse. Šiuo metu jai priklauso Austrija, Belgija, Vokietija, Graikija, Airija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija ir Estija.

 

Šaltinis: news.finance.ua
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »