ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Publikuota: 2016 m. sausio 5 d. antradienis

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM).

„Bankų sąjunga jau turi būtinus instrumentus, kad gali reguliuoti ES bankų veiklą. O nuo 2016 metų sausio 1 dienos pradėjo veikti ir bankų sanacijos mechanizmas. Tai reiškia, kad dabar turime sistemą, leisiančią spręsti bankines problemas ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo būtinybės pagelbėti bankams bankroto atveju. Bankų klaidos nuo šiol nebus perkeliamos ant kitų žmonių pečių“, – sakė Europos Komisijos atstovas Džonatanas Hilas (Jonathan Hill), atsakingas už finansines paslaugas ir stabilumą.  

Be to, teigiama, kad SRM sustiprins Europos finansų sistemos stabilumą ir padės išvengti būsimų krizių užtikrindama efektyvų tiek vietinių, tiek didelių tarptautinių bankų problemų sprendimą.

EK teigimu, ES vadovai žengė svarbų žingsnį siekdami šalinti esmines 2008–2009 m. finansų krizės priežastis. To rezultatas – šiuo metu Europos bankai geriau kapitalizuoti ir efektyviau valdomi, t. y. gali tiksliau numatyti galimą riziką. Vis dėlto EK pabrėžė, kad net taip kruopščiai viską prižiūrint ir tiek daug dėmesio skiriant krizėms suvaldyti, bankai vis dar gali patekti į sudėtingas situacijas.

Bankų sąjungos sprendimai galioja visose ES valstybėse. Šiuo metu jai priklauso Austrija, Belgija, Vokietija, Graikija, Airija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija ir Estija.

 

Šaltinis: news.finance.ua
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »