Europos centrinis bankas laukia naujienų iš Ispanijos

Publikuota: 2012 m. spalio 5 d. penktadienis

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai. Pasitvirtino prognozė kad ir ECB, ir rinkos susitelkusios lauks, kada pagalbos šalies ekonomikai paprašys Ispanija.

Rinkos dalyviai iš šio susirinkimo labiausiai laukė nuomonės, naujienų apie per praėjusį susirinkimą patvirtintą obligacijų supirkimo programą. Skirtingai negu JAV, kuri kitą dieną po susirinkimo jau buvo pradėjusi obligacijų supirkinėjimą, ECB po mėnesio tik patvirtino, kad jie jau yra pasiruošę supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. Mario Draghi pareiškė, kad programa šiuo metu nebus skirta Portugalijai, nes ji dar pilnai nevykdo įprastų skolinimosi veiksmų laisvoje rinkoje. Tas pats turėtų galioti ir Airijai, kuriai šiuo metu nebėra taip aktualu, mat šalies valstybinių obligacijų pajamingumai šiuo metu mažesni negu pietinių euro zonos šalių. O iš Ispanijos reikalaujama, kad šalis atitiktų programos sąlygas ir laukiama, kada ji oficialiai paprašys supirkinėti šios valstybės obligacijas.

Kaip „Danske“ banko analitikai ir prognozavo, šiame susitikime nebuvo plano mažinti bazinę palūkanų normą ar patvirtinti kitas naujas monetarines skatinimo priemones. ECB valdybos nariai net nesvarstė galimų teigiamų ar neigiamų palūkanų mažinimo padarinių, o ir spaudos konferencijos metu nebuvo užsiminta apie tokių veiksmų galimybę artimiausiu metu.

Bazinė palūkanų norma šiuo metu jau ir taip arti nulio, papildomi mažinimai nėra begaliniai. Nepaisant to, tikimybė išlieka didesnė, kad ECB gali būti priversta sumažinti negu pakelti bazinę palūkanų normą. Pakartotinas normos mažinimas leistų sumažinti tarpbankinės rinkos susiskaldymą ir paskatintų skolinimą silpnesniems bankams.

Be bazinės palūkanų normos mažinimo liko kelios nestandartinės monetarinės skatinimo priemonės, iš kurių ateityje ECB gali rinktis. Apie jas greičiausiai bus kalbama vėlesniuose susirinkimuose ir galimų pasiūlymų bei naujų sprendimų greičiausiai galima sulaukti lapkričio ar gruodžio mėnesiais vyksiančiuose susitikimuose.

Komercinių bankų privalomosios kapitalo atsargos 2012 m. pradžioje jau buvo sumažintos perpus, nuo 2 proc. iki 1 proc. Laikinas reikalavimo visiškas atsisakymas galimai išlaisvintų apie 100 mlrd. eurų ir paskatintų ekonomikos augimą. „Danske“ banko ekonomistai mano, kad šios priemonės gali būti panaudotos, jei per artimiausius mėnesius makroekonominiai rezultatai ir toliau rodys rinkos nepasitikėjimą esama ekonomine padėtimi.

Viena iš priemonių, kuria ECB gali pasinaudoti ateityje yra ilgo termino refinansavimo operacijos (angl. LTRO). ECB galėtų įgyvendinti šias priemones pagal anksčiau vykdytas sąlygas, taip pat yra galimybė žengti žingsnį pirmyn ir įgyvendinti ilgesnio laikotarpio arba žemesnes palūkanų normas turinčias priemones. Pavyzdžiui, trejų metų trukmės refinansavimo operacijos ir dabartiniame žemame lygyje fiksuotos palūkanos signalizuotų rinkoms, kad ECB žemas palūkanų normas ketina išlaikyti ilgiau. Vis dėlto toks žingsnis, tikėtina, nesulauks didelio ECB tarybos narių palaikymo, todėl egzistuoja nedidelė tikimybė, kad ECB įgyvendins LTRO standartinėmis sąlygomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »