Finansų sistema atspari sukrėtimams, tačiau potencialias rizikas būtina akylai stebėti

Publikuota: 2014 m. birželio 26 d. ketvirtadienis

Lietuvos finansų sistema yra gerai pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius, tačiau yra procesų, kuriems reikia padidinto budrumo, skelbiama Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

„Pasaulio, o ypač Lietuvos, eksporto partnerių ūkio raidos neapibrėžtumai yra viena iš aktualiausių rizikų, tačiau testavimas parodė, kad šalies finansų sistema yra atspari itin dideliems sukrėtimams, prilygstantiems neseniai praūžusiai krizei. Nustatyta, kad bankų sistema turi nemenką kapitalo šarvą, o turimas likvidus turtas leistų atlaikyti net ir reikšmingą indėlių sumažėjimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas komentuodamas finansų sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Bankų atsparumas tikrintas vadinamaisiais streso testais. Buvo modeliuojami itin nepalankūs pokyčiai, atitinkantys 2008–2009 m. krizės mastą, nors tokių įvykių tikimybė šiuo metu yra menka. Testų rezultatai parodė, kad net ir nepalankiausio scenarijaus atveju bankų sistemoje papildomo kapitalo poreikis sudarytų tik 0,9 % dabartinio bankų sistemos kapitalo.

Akyla stebėsena būtina dėl pastaruoju metu suaktyvėjusios nekilnojamojo turto rinkos. Finansiniam stabilumui ši rinka yra svarbi, nes turtas, kuriuo joje prekiaujama, dažnai būna ir bankų paskolų užtikrinimo priemonė.

„Šiuo metu būsto kredito bumo, kuris užkaitino nekilnojamojo turto rinką 2005–2006 m., nėra. Aktyvesnės statybos rodo, kad ir pasiūla į būsto rinkos aktyvėjimą reaguoja nevėluodama. Tai rinką vėsina. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau atidžiai seks nekilnojamojo turto rinkos raidą, o jeigu prireiks, nedelsdamas imsis priemonių, kad užkirstų kelią naujiems burbulams“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas dar 2011 m. patvirtino Atsakingojo skolinimosi nuostatus. Jais ribojamas neapdairus skolinimas ir skolinimasis. Be to, papildomų priemonių, tokių kaip anticiklinio kapitalo reikalavimai komerciniams bankams, kreditavimo rinkai suvaldyti Lietuvos bankui suteiks šiais metais į Lietuvos teisę planuojama perkelti ES Ketvirtoji kapitalo reikalavimų direktyva.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »