Lietuvos finansų sistema yra gerai pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius, tačiau yra procesų, kuriems reikia padidinto budrumo, skelbiama Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
Lietuvos finansų sistema yra gerai pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius, tačiau yra procesų, kuriems reikia padidinto budrumo, skelbiama Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
„Pasaulio, o ypač Lietuvos, eksporto partnerių ūkio raidos neapibrėžtumai yra viena iš aktualiausių rizikų, tačiau testavimas parodė, kad šalies finansų sistema yra atspari itin dideliems sukrėtimams, prilygstantiems neseniai praūžusiai krizei. Nustatyta, kad bankų sistema turi nemenką kapitalo šarvą, o turimas likvidus turtas leistų atlaikyti net ir reikšmingą indėlių sumažėjimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas komentuodamas finansų sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.
Bankų atsparumas tikrintas vadinamaisiais streso testais. Buvo modeliuojami itin nepalankūs pokyčiai, atitinkantys 2008–2009 m. krizės mastą, nors tokių įvykių tikimybė šiuo metu yra menka. Testų rezultatai parodė, kad net ir nepalankiausio scenarijaus atveju bankų sistemoje papildomo kapitalo poreikis sudarytų tik 0,9 % dabartinio bankų sistemos kapitalo.
Akyla stebėsena būtina dėl pastaruoju metu suaktyvėjusios nekilnojamojo turto rinkos. Finansiniam stabilumui ši rinka yra svarbi, nes turtas, kuriuo joje prekiaujama, dažnai būna ir bankų paskolų užtikrinimo priemonė.
„Šiuo metu būsto kredito bumo, kuris užkaitino nekilnojamojo turto rinką 2005–2006 m., nėra. Aktyvesnės statybos rodo, kad ir pasiūla į būsto rinkos aktyvėjimą reaguoja nevėluodama. Tai rinką vėsina. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau atidžiai seks nekilnojamojo turto rinkos raidą, o jeigu prireiks, nedelsdamas imsis priemonių, kad užkirstų kelią naujiems burbulams“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas dar 2011 m. patvirtino Atsakingojo skolinimosi nuostatus. Jais ribojamas neapdairus skolinimas ir skolinimasis. Be to, papildomų priemonių, tokių kaip anticiklinio kapitalo reikalavimai komerciniams bankams, kreditavimo rinkai suvaldyti Lietuvos bankui suteiks šiais metais į Lietuvos teisę planuojama perkelti ES Ketvirtoji kapitalo reikalavimų direktyva.