Finansų sistemos stabilumą sutvirtins naujos priemonės

Publikuota: 2015 m. birželio 23 d. antradienis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

„Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad Lietuvos finansų sistema šiuo metu turi stiprų imunitetą įvairiems sukrėtimams: kapitalo – solidžiai daug, likvidaus turto pagalvė – pakankamai saugi. Vis dėlto, nors finansų sistemos sveikata puiki, kai kurios mažesnės kredito įstaigos, siekdamos geriau pasirengti galimiems nemaloniems netikėtumams, turės surasti papildomo kapitalo“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankų sistemos atsparumą Lietuvos bankas testavo atsižvelgdamas į galimas vidaus ir išorės rizikas. Atsižvelgiant į jas, buvo modeliuojami nepalankūs teoriniai scenarijai: kaip finansų įstaigos atlaikytų eksporto ar ekonomikos nuosmukį, kaip susitvarkytų su staigiu indėlių sumažėjimu.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus ekonomikos sukrėtimams. Vis dėlto, siekiant atitikti kapitalo reikalavimus, keliems bankams atsirastų poreikis jį padidinti. Sistemos mastu šis poreikis jis sudarytų nedidelę dalį (0,8 %) bankų sektoriaus kapitalo. Testuojant bankų likvidumo būklę, nustatyta, kad, net ir klientams atsiėmus reikšmingas indėlių sumas, visi bankai su atsarga viršytų reikalaujamus rodiklius.

Lietuvos finansų sistema atspari problemoms Graikijoje, nes tiesioginiai ekonominiai ir finansiniai ryšiai su šia valstybe nėra glaudūs.

Vertinant vidaus veiksnių galimą įtaką finansiniam stabilumui, iššūkiais laikytinos vis dar didelės Lietuvos savivaldybių skolos ir nesubalansuota kredito unijų raida. Pastarųjų veiklai didžiausią riziką kelia reikšmingos investicijos į skolos vertybinius popierius. Esant nepalankiems šių investicijų kainų svyravimams, gerokai padidėtų unijų poreikis pritraukti papildomą kapitalą.

Kitoje finansiniam stabilumui svarbioje srityje, būtent nekilnojamojo turto rinkoje, Lietuvos banko vertinimu, burbulas nesiformuoja.

„Nors prieš euro įvedimą būgštavimų būta, būsto rinka neužvirė. Esant pakankamai intensyvioms naujų būstų statyboms, ir toliau rinkoje stebime daugiau norinčių parduoti nei norinčių pirkti būstą. Nors artimiausiu metu prognozuojame nuosaikų rinkos augimą, padėtį toliau atidžiai stebime ir, prireikus, esame pasirengę taikyti prevencines priemones“, – sako V. Vasiliauskas.

Pasak jo, kad būtų stiprinamas bankų pasirengimas dengti galimus ateities nuostolius, Lietuvos bankas prisijungė prie kitų Europos šalių ir nuo 2015 m. birželio 30 d. pradeda taikyti 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervą, kuris papildys šiuo metu nustatytą 8 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimą. Birželio 30 d. Lietuvos bankas pradės naudoti kitą bankams taikomą priemonę – anticiklinį kapitalo rezervą, kuris padės užkardyti kredito burbulų pūtimąsi. Ši priemonė šalyje pradedama taikyti pusmečiu anksčiau, nei numato ketvirtoji Kredito reikalavimų direktyva. Reikalavimas bus nustatomas kas ketvirtį, atsižvelgiant į padėtį kredito rinkoje. Įprastomis sąlygomis šio rezervo dydis svyruos nuo 0 iki 2,5 proc. 2017 m. bus įvestas dar vienas reikalavimas – sisteminės svarbos institucijų kapitalo rezervas. Jo tikslas –  padidinti sistemiškai svarbių institucijų atsparumą galimiems šokams. Šis rezervas gali siekti iki 2 proc. viso pagal riziką įvertinto turto. Šių metų lapkričio 1 d. dieną taip pat įsigalioja Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriais bus mažinama perteklinio įsiskolinimo galimybė ir didinamas bankų klientų atsparumas galimam palūkanų normų kilimui.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »