Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Šiaulių banko grupės grynasis pelnas augo 2 kartus

Per devynis šių metų mėnesius ketvirtas pagal dydį tarp Lietuvoje veikiančių bankų Šiaulių bankas bei jo rezultatai reikšmingai augo. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų trijų ketvirčių veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų tris ketvirčius AB SEB bankas uždirbo 66,2 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 64,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Škotijos Karališkasis bankas testuoja dirbtinio intelekto sistemą

Škotijos Karališkasis bankas paskelbė planuojantis išbandyti pokalbių programėlę, per kurią banko klientai bendraus su dirbtiniu intelektu. skaityti »

„Citadele“ verslo klientams pasiūlė verslo partnerių įvertinimą

„Citadele“ bankas verslo klientams pradėjo teikti nemokamą įmonių patikros kredito biure „Creditinfo“ paslaugą. skaityti »

Finišuoja viešoji konsultacija dėl mokėjimų rinkos plėtros planų

Šią savaitę mokėjimų rinkos dalyviai ir gyventojai dar gali pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos bankui dėl jo prieš tris mėnesius paskelbto Nacionalinės mokėjimų strategijos projekto, kuriame numatomi plataus užmojo tikslai. skaityti »

Vaidas Žagūnis SEB banko valdyboje pakeis Virginijų Doveiką

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu paskyrė Vaidą Žagūnį, dabartinį SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorių. skaityti »

Vokietijos gyventojai už elektrą gali susimokėti bitkoinais

Hanoverio gyventojai gali atsiskaityti už elektros energijos sunaudojimą bitkoinais. Tokias paslaugas pasiūlė energetikos bendrovė „Enercity“. skaityti »

Svarbūs pokyčiai įmonėms, kurios naudojasi įmokų surinkimo paslauga

Iki 2017-ųjų balandžio 1 d. įmonės, besinaudojančios įmokų surinkimo paslauga, turės pasirengti papildomiems su Lietuvos prisijungimu prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) susietiems pokyčiams. skaityti »

Latvija išleido kolekcinę monetą verslininkams pagerbti

Centrinis Latvijos bankas išleido daugiakampio formos sidabrinę kolekcinę monetą, skirtą pagerbti Latvijos verslininkams. skaityti »

„Apple“ įgyvendino pinigų pervedimą bitkoinais

„Apple“ paskelbė, kad mokėjimo sistemų bendrovė „Circle“, padėjo įgyvendinti galimybę per pranešimų programą „iMessage“ perduoti atsiskaitymus bitkoinais. skaityti »