Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Biometrijos būdai mokėjimo operacijoms atlikti

28 proc. 25–34 m. JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos gyventojų jau įgyvendina atsiskaitymus naudodamiesi biometrijos technologijomis: pirštų atspaudų, rainelės ir venų skenavimo atpažinimu. skaityti »

Lietuvoje nukalta „porcelianinė“ latviška moneta

Latvijos bankas išleido unikalios formos sidabrinę kolekcinę monetą „Baltars. Porcelianas“. skaityti »

Įsigyti prekes bus galima per virtualiosios realybės akinius

Užsidėjus „Alibaba“ virtualiosios realybės akinius „Buy+“, bus galima elektroninėje parduotuvėje virtualiai paliesti patikusias prekes ir jas įsigyti. skaityti »

Vasaros olimpinėse žaidynėse – bekontakčiai atsiskaitymo būdai

Vasaros olimpinių žaidynių dalyviai gali išbandyti šiuolaikiškas atsiskaitymo priemones, kurias pasiūlė pagrindinė žaidynių rėmėja „Visa“. skaityti »

„Global Finance“: SEB interneto bankas – geriausias Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB interneto banką įmonėms ir privatiems klientams pripažino geriausiu Lietuvoje. skaityti »

S. Kropas. Kartais jokio reguliavimo geriau nei per didelis reguliavimas?

Būkime pakankamai drąsūs nereguliuoti – taikliai pastebėjo dabar jau buvęs Europos Komisijos komisaras J. Hill, atsakingas už finansų sektorių. Sukurti aibę taisyklių, baksnoti pirštu į jas ir viską grįsti pernelyg detaliu reglamentavimu, ko gero, vienas lengvesnių kelių. skaityti »

Pradėta vieša konsultacija dėl būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio ir jo kainos ribos nustatymo

Lietuvos bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų, kurių kaina bus ribojama, krepšelio sudėties ir jo galimos didžiausios kainos nustatymo metodikos. skaityti »

„Wincor Nixdorf“: įsibėgėjanti restruktūrizacija ir didėjančios pardavimo apimtys

Pirmieji devyni finansinių metų mėnesiai Vokietijos bankinių technologijų kompanijai „Wincor Nixdorf“ buvo sėkmingi. Įsibėgėjo bendrovės restruktūrizacijos programa, augo pardavimo apimtys. skaityti »

„Visa“ atidarys biurą Silicio slėnyje

Planuojama, kad Silicio slėnyje bus bendrovės „Visa“ įkurtas verslo informacijos analizės bei duomenų apsaugos tyrimo centras. skaityti »

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo padidėjusį euro zonos bankų sistemos atsparumą

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad, remiantis ES mastu atlikto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, euro zonos bankų atsparumas padidėjo ir bendri priežiūriniai reikalavimai dėl kapitalo, palyginti su 2015 m., iš esmės nesikeis. skaityti »