Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos Sąjungoje bus atidarytas bendras europietiškas bankas

Finansų technologijų įmonė „FinTech Group“ sudarė partnerystės sutartį su pradedančiąsias įmones konsultuojančia bendrove „Rocket Internet“. skaityti »

„Mastercard“ augina pelną

Bendrovės „Mastercard“ grynasis pelnas išaugo beveik 7 proc. ir sudarė 983 mln. dolerių. skaityti »

Šiaulių banko grupė pirmąjį metų pusmetį pagerino veiklos rezultatus

Šiaulių banko grupė pirmąjį metų pusmetį uždirbo 26,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 73 proc. geresnis rezultatas nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, kai uždirbta 15,2 mln. eurų. skaityti »

Dar viena šalis artėja prie bekontakčių mokėjimų

Airija – būtent čia bekontakčių mokėjimai sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) visų atliekamų finansinių operacijų. skaityti »

Britai mokėjimo programėlėmis naudojasi 7 kartus per minutę

Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais mokėjimų, atliekamų naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, apimtys išaugo 54 proc. ir siekė 347 mln. svarų sterlingų. skaityti »

Brangiausiame pasaulio banke dirbs robotai

2017 m. pradžioje brangiausias pasaulio bankas „Wells Fargo & Co.“ numato klientų konsultavimui pradėti naudoti robotus. skaityti »

Per pirmąjį pusmetį „Danske Bank“ Lietuvoje uždirbo 6,3 mln. Eur prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas per pirmąjį šių metų pusmetį iš pagrindinės veiklos (verslo ir privačios bankininkystės) uždirbo 6,3 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

Mokėjimo sistema „Apple Pay“ tapo prieinama prancūzams

Mokėjimo sistema „Apple Pay“ tapo prieinama Prancūzijos gyventojams. skaityti »

Naujas įmokų surinkimo standartas atveria galimybes įmonėms efektyviau surinkti mokėjimus

Mokėjimo paslaugų teikėjai ir įmonės, surenkančios lėšas pagal specialias įmokų formas internetinėje bankininkystėje, galės efektyviau veikti pasinaudoję nauju įmokų surinkimo standartu, kurį paskelbė Lietuvos standartizacijos departamentas. skaityti »

„Mastercard“ keičia logotipą

Tarptautinė mokėjimo sistemų bendrovė „Mastercard“ po 20 metų pakeitė savo logotipą. skaityti »