Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Būtiniausių mokėjimo paslaugų įkainiai bus apriboti jau kitų metų pradžioje

Pakeistos Mokėjimų įstatymo nuostatos įpareigoja bankus ir kredito unijas jau kitų metų vasarį gyventojams pasiūlyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą su būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis. skaityti »

Bankas persikrausto į telefoną

DNB banko atlikta apklausa parodė, kad naudotojai vis labiau linkę banką nešiotis savo kišenėje – beveik 60 proc. respondentų norėtų viena jų telefone esančia programėle valdyti visas savo sąskaitas skirtinguose bankuose. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų pirmo pusmečio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 45,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 43,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Didinamas dėmesys naujoms finansinėms technologijoms ir „Fintech“ sektoriaus plėtrai Lietuvoje

Sparti finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus plėtra pasaulyje lemia poreikį efektyviau išnaudoti šioje srityje turimą Lietuvos potencialą. skaityti »

Nuo kriauklyčių iki virtualių pinigų

Per 8 000 metų atsiskaitymo tarp žmonių būdai labai keitėsi. Kaip atsiskaitysime ateityje? skaityti »

Japonijoje bandomi atsiskaitymai pagal veido atpažinimą

Bendrovė NEC Japonijoje pradėjo mokėjimo sistemos pagal pirkėjo nustatymą iš veido bandymus. skaityti »

Tarptautinis žurnalas „Euromoney“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Pasaulio kapitalo ir finansų rinkas analizuojantis leidinys „Euromoney“ SEB banką vėl pripažino geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

„Euromoney“ banko „Citadele“ pokyčius pripažino geriausiais Vidurio ir Rytų Europos bankininkystės sektoriuje

Remdamasis 2016 m. tyrimo „Euromoney Awards of Excellence“ rezultatais, prestižinis žurnalas „Euromoney“ „Citadele“ banko pokyčius pripažino „Geriausia Vidurio ir Rytų Europos banko transformacija“ (angl. Central and Eastern Europe’s Best Bank Transformation). skaityti »

Vasaros olimpinėse žaidynėse – bekontakčiai „Swatch“ laikrodžiai

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ išleido išmanųjį laikrodį su NFC lustu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Singapūro gyventojai pinigus perves naudodamiesi socialiniais tinklais

Singapūro bankai nusprendė pasiūlyti savo klientams galimybę susieti socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras su banko sąskaita. skaityti »