Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Blockchain“ sistemas testavo 40 bankų

Manoma, kad netolimoje ateityje bankai pradės taikyti virtualiųjų valiutų technologijas. Konsorciumas R3, plėtojantis registrų technologijas, baigė testuoti penkis decentralizuotos viešosios finansinių operacijų sistemos „Blockchain“ tipus. skaityti »

Bitkoinai – dvi skirtingos tos pačios monetos pusės

Susidomėjimas bitkoinais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje auga. Mūsų šalyje bitkoinų naudojimo plėtrą skatina ne tik į šį verslą įsitraukę privatūs asmenys, bet ir viešojo sektoriaus atstovai. skaityti »

Siūloma reguliuoti bankų galimybes reikalauti laidavimo iš fizinių asmenų už paskolas

Įvertinęs paplitusią komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų praktiką reikalauti, kad verslo paskola būtų laiduojama jas gaunančios įmonės savininkų ar kitų fizinių asmenų. skaityti »

„MasterCard“ kurti naujų mokėjimo tipų kviečiasi dizainerius

Mokėjimo sistemų kūrėja „MasterCard“ pasikvietė bendradarbiauti dizaino profesijos studentus, kad šie padėtų sukurti naujo tipo mokėjimo įrenginius be mokėjimo kortelių ir išmaniųjų telefonų. skaityti »

Nuo šiol Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankų sektorių rodikliai palyginami paprasčiau

Neseniai paleista Europos centrinio banko (ECB) platforma „Bankų skiltis“ (Banks‘ Corner), kurioje galima matyti euro zonos šalių bankų sektorių statistiką ir palyginti ją tarpusavyje. skaityti »

Ateityje atsiskaitysime išmaniaisiais laikrodžiais ir drabužiais

Kompanija „MasterCard“ prognozuoja, kad atsiskaitymų per dėvimuosius įrenginius apimtis 2020 m. sudarys 500 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

SEB banko privačiosios bankininkystės paslaugas įvertino žurnalas „Euromoney“

Jau ketvirtą kartą įtakingas tarptautinis kapitalo ir finansų rinkas analizuojantis leidinys „Euromoney“ įvertino SEB banko teikiamas privačiosios bankininkystės paslaugas. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje – mokėjimai asmenuke

Didžiosios Britanijos gyventojai jau gali atlikti mokėjimus be įprastų slaptažodžių ir PIN kodų. skaityti »

Eurų banknotų siunta saugiai pasiekė Lietuvos banko pinigų saugyklas

Vasario 18 dieną iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto į Lietuvos banko saugyklas atgabenta eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai atgabenta į Lietuvos banko saugyklas. skaityti »

Ilgiausiai dirbantys pasaulio bankai

Seniausiam tebeveikiančiam pasaulio bankui šiemet suėjo 544 m. Pateikiame seniausių bankų sąrašą. skaityti »