Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvos įmonės skolinasi drąsiau

Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa parodė, kad Lietuvoje daugėja pelningai dirbančių įmonių, kurios nebijo skolintis lėšų. skaityti »

Lietuvos banko prognozės dėl euro įvedimo poveikio pildosi

Reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais. skaityti »

Singapūre bus ruošiami skaitmeninės epochos bankų darbuotojai

Singapūro bankas „DBS Bank“ atidaro Mokymo centrą, kuris ruoš bankų darbuotojus, atitinkančius skaitmeninės epochos reikalavimus. skaityti »

Vilniaus centre iš monetų sukurtas paminklas įamžins Litą ir pagerbs pirmąjį Lietuvos banko valdytoją

Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. skaityti »

Šveicarijos bankai paskelbė neaktyvių sąskaitų savininkus

Šveicarijos bankai specialiame interneto puslapyje paskelbė 2 600 asmenų, kurių sąskaitos nenaudojamos daugybę metų. Tai sąskaitos, kuriose yra daugiau nei 500 frankų ir kurios paskutinį kartą buvo naudojamos iki 1955 metų. skaityti »

Bankomatų rinka augs

Tyrimų kompanijos „Grand View Research, Inc.“ prognozėmis, 2020 metais pasaulinė bankomatų rinka pasieks 24,92 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2015 iki 2022 metų rinka augs vidutiniškai 11 proc. per metus. skaityti »

JAV sprendžia, kokią moterį pavaizduoti ant 10 dol. banknoto

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansų ministerija pranešė, kad 2016 metais paskelbs, kokia moteris bus pavaizduota ant 10 dolerių banknoto. skaityti »

Keisis slaptažodžių kodų kortelių naudojimas: ką turi padaryti bankų ir kredito unijų klientai

Nuo 2016-ųjų balandžio 1 d. pagal Lietuvos banko valdybos nutarimą esamiems bankų ir kredito unijų klientams įsigalioja papildomi saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams. skaityti »

„Belgazprombank“ laimėjo geriausio darbdavio premiją

2015 m. gruodžio 9 d. konferencijoje „Premia HR brand 2015“ buvo apdovanoti geriausi metų darbdaviai. Baltarusijos bankas „Belgazprombank“ gavo pirmąją vietą „Respublikos“ nominacijoje. skaityti »

Kazachstane monetos „sveikins“ su Naujaisiais metais

Nacionalinis Kazachstano bankas išleido keturias progines monetas, kuriose vaizduojamas muflonas bata (palaiminimo apeigos), Afganų kurtai ir spalvoti šventiniai žaisliukai su užrašu „Su Naujaisiais metais“. skaityti »