Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Citadele“ banko pelnas šiemet padidėjo 2,4 karto iki 3,32 mln. eurų

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo „Citadele“ bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,323 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai banko grynasis pelnas buvo 1,394 mln. eurų. skaityti »

„Kapital Bank“ paskelbtas geriausiu Azerbaidžano banku

Vienas garsiausių tarptautinių finansinių leidinių „Business New Europe“ suteikė bankui „Kapital Bank“ geriausio Azerbaidžano banko vardą. Šis pripažinimas bankui suteiktas įvertinus aukštus jo finansinius rodiklius. skaityti »

Tęsiamas Lietuvos ir Baltarusijos centrinių bankų techninis bendradarbiavimas

Gruodžio 7 d. Gardine įvyksiančiame Lietuvos banko ir Baltarusijos nacionalinio banko vadovų susitikime bus aptartos galimybės tęsti techninį kaimyninių šalių centrinių bankų bendradarbiavimą keičiantis finansų rinkų priežiūros patirtimi, taip pat finansiniai ir bankininkystės ryšiai su kaimyninėmis šalimis. skaityti »

Europos prekybininkų prioritetas – mobilioji komercija

Neseniai atliktas tyrimas „Worldwide Business Research“ parodė, kad mobilioji komercija tampa vis svarbesnė Europos prekių ženklams. skaityti »

Elektroninės tatuiruotės leis susimokėti savo oda

Amerikos dizaino agentūra „Chaotic Moon“ kuria specialią elektroninių tatuiruočių technologiją „Tech Tats“, skirtą ne tik sekti žmogaus sveikatos būklę, bet ir įgyvendinti bekontakčius atsiskaitymus. skaityti »

Lietuva prisijungs prie SEPA – ką turime žinoti apie mokėjimų pokyčius

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA. skaityti »

Latvijoje išleista dviejų eurų moneta su gandru

Nacionalinis Latvijos bankas išleido 2 eurų vertės atmintinę monetą su gandru. Monetoje vaizduojamas gandras, sukantis lizdą. skaityti »

„Swatch“ ir „Visa“ pasiūlė mokėjimus išmaniaisiais laikrodžiais

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ kartu su kompanijomis „Visa Inc“ ir „Visa Europe“ įgyvendino projektą, kuris leis kortelių „Visa“ savininkams Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje ir Brazilijoje atlikti mokėjimus už pirkinius laikrodžiu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Škotijoje ant naujų banknotų pirmą kartą bus moters parašas

Pirmą kartą Škotijos istorijoje ant šalyje išspausdintų svarų sterlingų bus moters parašas. skaityti »

Londono taksi – bekontakčiai mokėjimai

Garsieji Londono taksi „Black Cab“ leis savo keleiviams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, įskaitant bekontakčius mokėjimus. skaityti »