Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

2020 m. bankininkystė persikels į išmaniuosius laikrodžius?

Tyrimų bendrovės „Juniper Research“ duomenimis, 2017 m. 10 mln. viso pasaulio žmonių per išmaniuosius laikrodžius atliks bankines operacijas. skaityti »

Lietuva įvykdė visas teisines sąlygas kelyje į visavertę narystę Bankų sąjungoje

Seimas priėmė paskutinius įstatymų pakeitimus, kuriais buvo įvykdytos teisinės sąlygos, užtikrinančios visavertį Lietuvos dalyvavimą Bankų sąjungoje. skaityti »

Vaikščiok pėsčiomis ir užsidirbk

Pradedančioji britų bendrovė „Bitwalking“, norėdama išbandyti naują virtualią valiutą, pradėjo ją dovanoti už nueitus žingsnius. skaityti »

Apyvartoje pasirodys nauji 20 eurų banknotai

Nuo š. m. lapkričio 25 dienos visose euro zonos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, pasirodys naujos serijos 20 eurų nominalo banknotai. skaityti »

Per mobiliuosius įrenginius – beveik 200 mlrd. finansinių operacijų kasdien

„Juniper Research“ duomenimis, mobiliųjų įrenginių naudotojai 2019 m. kasdien atliks apie 195 mlrd. mobiliųjų atsiskaitymo operacijų. skaityti »

Lietuvos banko pinigų saugyklos papildytos eurų banknotais

Į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atskraidinta eurų banknotų siunta. Iš ten eurų banknotai su policijos palyda saugiai atgabenti į Lietuvos banko saugyklas. skaityti »

Laikrodžio apyrankė vietoj piniginės

Išmaniaisiais laikrodžiais „Pebble“ bus galima atsiskaityti prekybos centruose. Be to, įmonės „Fit Pay“ ir „ConnecteDevice“ sukūrė išmaniąją apyrankę „Pagaré“, kuri išplečia išmaniojo laikrodžio „Pebble“ funkcijas. skaityti »

SEB banko privačiosios bankininkystės paslaugos – geriausios Baltijos šalyse

Įtakingas tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „The Banker“ SEB banką išrinko geriausiu privačiosios bankininkystės paslaugas teikiančiu banku Baltijos šalyse. skaityti »

Išleidžiama 2 eurų proginė moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui

Lapkričio 17 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Europos Sąjungos (ES) vėliavos 30-mečiui. skaityti »

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui bus liejamas iš 50 lito centų

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui bus nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario lydinio ir pastatytas Lietuvos banko pastato nišoje Vilniaus centre. skaityti »