Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mobilioji bankininkystė populiariausia Afrikoje

Pasaulinio banko duomenimis, daugiausia mobiliąja bankininkyste naudojamasi Afrikos šalyse. Paskelbtame dešimtuke aukščiausias vietas užima net šešios Afrikos šalys. skaityti »

SEB Baltijos šalių vadovu paskirtas Riho Untas

Švedijos SEB grupės, Lietuvoje valdančios didžiausią komercinį šalies SEB banką, Baltijos šalių vadovu paskirtas banko Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkystės vadovas Riho Untas. skaityti »

„MasterCard“ kurs sukneles su atsiskaitymo priemonėmis

„MasterCard“ kuria drabužius su piniginėmis – įsiūtomis mikroschemomis. skaityti »

Apklausa: bankai numato didinti skolinimą verslui ir gyventojams

Komercinių bankų vertinimu, gyventojų ir daugumos ekonominių veiklų įmonių finansinė būklė gerėja – bankai numato nuosaikiai didinti paskolų portfelius, rodo Lietuvos banko inicijuota bankų apklausa. skaityti »

„Bitcoin“ vertė auga, bet valiuta neturi ateities?

Virtualiosios valiutos „Bitcoin“ kursas lapkričio 4 d. pasiekė aukščiausią vertę šiais metais – jis pasiekė 490 dolerių. skaityti »

Patarimai įmonėms: kaip įmokėti į sąskaitą grynuosius pinigus arba juos išgryninti

Tarp laiko ir pinigų tikrai galime dėti lygybės ženklą – tą pasakys kiekvienas įmonės vadovas. Pateikiame trumpą atmintinę, kuri padės apsispręsti, kaip pigiausia ir greičiausia įmokėti grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą arba pasiimti grynųjų pinigų. skaityti »

Bankams – daugiau laiko įgyvendinti saugesnius mokėjimus internete

Lietuvos bankai iki 2016 metų balandžio 1 dienos turės papildyti šiuo metu internetinėje bankininkystėje naudojamas slaptažodžių kodų korteles saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis arba jas pakeisti. skaityti »

„Visa“ ketina pirkti „Visa Europe“ už 22 mlrd. dol.

Amerikiečių kompanija „Visa Inc.“ aktyviai tariasi dėl mokėjimo sistemos „Visa Europe“ įsigijimo už 22 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

„MasterCard“ suteiks daiktams mokėjimo funkciją

Kompanija „MasterCard“ pradeda įgyvendinti programą, kurios tikslas – kartu su partneriais mokėjimo funkciją įdiegti į kuo daugiau skirtingų daiktų – pradedant rankinėmis, baigiant papuošalais. skaityti »

Pasaulio banko reitinge Lietuva pakilo viena pozicija

Naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva šiemet atiteko 20 vieta iš 189 šalių - viena pozicija aukščiau nei praėjusių metų reitinge. skaityti »