Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Ingenico“ skelbia programuotojų konkursą

Mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ paskelbė rengianti programuotojų konkursą, skirtą modernizuoti mokėjimo terminalus, atsižvelgiant į mažmeninės prekybos tendencijas. skaityti »

Mobiliosiomis finansinėmis paslaugomis nori naudotis tik 15 proc. europiečių

Konsultavimo bendrovė „Ovum“ apklausė 8,5 tūkstančio gyventojų iš 17-os šalių. 75 proc. asmenų, turinčių sąskaitas bankuose, atsakė, kad iš viso nėra naudojęsi mobiliosiomis finansinėmis paslaugomis. skaityti »

V. Vasiliauskas: „Centrinių bankų vykdoma pinigų politika įpūtė pasaulio ūkiui gyvybės“

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spalio 9–10 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Limoje (Peru). skaityti »

ES patvirtino naujas mokėjimo sistemų taisykles

Europos Parlamentas oficialiai patvirtino naują Mokėjimo paslaugų direktyvą. Naujos taisyklės, kurias pasiūlė Europos Komisija, turėtų padidinti šios srities konkurenciją ir sudaryti tinkamas sąlygas diegti inovacijoms bei patikimiau saugoti naudotojų duomenis. skaityti »

Kinija pristatė mokėjimo sistemą CIPS

Kinijos liaudies bankas sukūrė nuosavą tarptautinių mokėjimų sistemą CIPS (angl. Chinese International Payment System). skaityti »

Japonijos parduotuvėse bus atsiskaitoma nuskenavus delną

Bendrovė JCB Japonijoje pradėjo testuoti naują atsiskaitymų sistemą. Jei tokia sistema bus įgyvendinta, atsiskaitant už prekes visai nereikės mokėjimo kortelių. skaityti »

Per „Ingenico“ mokėjimo terminalus galima atsiskaityti bitkoinais

Netrukus parduotuvės galės priimti atsiskaitymus bitkoinais per įprastus mokėjimo terminalus. Ši funkcija įgyvendinama bendradarbiaujant didžiausiam pasaulyje mokėjimo terminalų gamintojui „Ingenico“ ir virtualiosios valiutos tiekėjui „BitPay“. skaityti »

Lietuvos bankas pradėjo vykdyti vyriausybės vertybinių popierių pirkimo aukcionus

Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, spalio mėnesį pradės vykdyti bandomuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų vidaus rinkoje, pirkimo aukcionus. skaityti »

Biometrija pakeis slaptažodžius mobiliuosiuose įrenginiuose ir kasose

Po penkerių metų daugiau nei 5,6 trln. dolerių transakcijų įvyks panaudojant biometrijos technologijas. skaityti »

Latvijos bankas išleidžia „melancholišką“ kolekcinę monetą

Latvijos bankas išleidžia kolekcinę monetą, pavadintą „Melancholiškas valsas“. skaityti »