Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pirmąjį ketvirtį „MasterCard“ pelnas išaugo

Tarptautinės mokėjimo sistemos „MasterCard“ grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc. skaityti »

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria tarpbankinę sistemą klientų identifikacijai

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria naują identifikacijos sistemą, kuri leistų klientui apsilankius viename banke vėliau atlikti įvairias finansines operacijas bet kurioje kitoje finansinėje įstaigoje. skaityti »

Iš bankomatų vagiami pinigai bus sugadinti nenuplaunamu rašalu

„SEB banka“ Latvijoje į bankomatus įdiegė naują apsaugos priemonę – nenuplaunamas rašalo kasetes. skaityti »

SEB banko pelnas šiemet augo

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 18,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 12,2 proc. daugiau nei 2014-ųjų sausio–kovo mėnesiais, kai banko pelnas buvo 16 mln. eurų. skaityti »

Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Pasaulyje 2,5 mlrd. žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 mlrd. iš jų turi mobilųjį telefoną, kuriuo naudodamiesi gali atlikti finansines operacijas. skaityti »

Dešimtasis Lietuvos bankų asociacijos narys – Lietuvos centrinė kredito unija

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai vienbalsiai pritarė didesnę dalį kredito unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narystei iki šiol tik bankus jungusioje organizacijoje. LCKU tapo dešimtuoju LBA nariu. skaityti »

Baltarusijos bankai fiksuoja augimą

2014 metų duomenimis, didžiausią aktyvų augimo tempą tarp Baltarusijos komercinių bankų demonstravo „Eurotorginvestbank“. skaityti »

Bankai turės suformuoti papildomas atsargas

Lietuvos komerciniai bankai, Centrinė kredito unija ir finansų maklerio įmonės turės sudaryti papildomus kapitalo rezervus, būtinus finansų sistemai apsaugoti. Dabar jie turi vykdyti minimalaus 8 proc. kapitalo reikalavimą. skaityti »

„Metų žmogus“ Baltarusijoje – banko „Belgazprombank“ valdybos pirmininkas

Š. m. kovo 27 dieną Minske, „Dipservice Hall“ salėje, vyko Korporatyvinės socialinės atsakomybės premijų įteikimo ceremonija. skaityti »

Su apskaitos programų kūrėjais aptarti techninių sąsajų tarp įmonių ir bankų pokyčiai

Kad pereitų prie SEPA mokėjimų, reikšminga dalis Lietuvos įmonių turės pritaikyti savo apskaitos programas naujiems duomenų apsikeitimo su internetinės bankininkystės sistemomis formatams. skaityti »