Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Microsoft“ ir „Pay-Me“ išleido naują kortelių skaitytuvą

Naujasis „Pay-Me 2.0“ skaitytuvas jungiasi per „Bluetooth“ jungtį, todėl juo galima naudotis turint planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. skaityti »

Euro įvedimas paskatino gyventojus lėšas laikyti bankuose

Būsimas euro įvedimas Lietuvos gyventojus paskatino santaupas kaupti indėliuose, teigia didžiausio komercinio Lietuvos SEB banko šeimos finansų ekspertė. skaityti »

Bankai sėkmingai įveikė 2014 m. iššūkius

Šalies bankų sistemos turtas praėjusiais metais augo sparčiau, padidėjo būsto paskolų portfelis. Visus metus fiksuotas indėlių augimas itin paspartėjo metų pabaigoje, kai į bankus prieš euro įvedimą plūstelėjo grynieji pinigai. skaityti »

Daugėja mobiliųjų mokėjimų naudotojų

Mobiliųjų operatorių ir tiekėjų asociacija pristatė mobiliųjų mokėjimų ir elektroninės komercijos prognozę 2018-iesiems. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda kiekybiškai skatinti ekonomiką

Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. skaityti »

Europos šalių bankų asociacijos pradeda naują iniciatyvą – Europos pinigų savaitę

Europos bankų federacija (EBF) siekdama didinti informacijos sklaidą apie finansinį raštingumą tarp moksleivių ir studentų šiais metais startuoja su nauja iniciatyva – Europos pinigų savaite, kuri vyks visoje Europoje kovo 9-13 dienomis. skaityti »

Lietuvos bankas pristatys Nepriklausomybės 25-mečiui skirtas kolekcines monetas

Kovo 10 d., antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 ir 20 eurų kolekcines monetas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“). skaityti »

Lietuvos Respublikos centrinis bankas mini 25-metį

Kovo 1 d. sukanka 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jis nurodytas tarp pagrindinių valstybės institucijų. Tai Lietuvos Respublikos centrinis bankas, tęsiantis jau tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. skaityti »

SEB banko vertybinių popierių saugojimo paslaugos – geriausios Lietuvoje

Tarptautinis finansų ir turto valdymo žurnalas „Global Investor“ SEB banką antrus metus iš eilės išrinko geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje. Tokio paties pripažinimo sulaukė ir SEB bankai Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje. skaityti »

Daiktų internetas padės bankams susigrąžinti klientų pasitikėjimą

Kompanijos „Cisco“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. bankų klientų mano, jog bankas nesupranta individualių jų poreikių. Spręsti šią problemą padėti bankams gali daiktų internetas (angl. Internet of Everything). skaityti »