Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų turtas šiemet padidėjo 2,8 proc. iki 79,8 mlrd. litų

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas šių metų rugsėjo pabaigoje siekė 79,789 mlrd. litų – 2,8 proc. (2,211 mlrd. litų) daugiau nei 2013-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 77,578 mlrd. litų. skaityti »

ES finansų ministrai diskutuoja dėl bankų pertvarkymo fondo

Europos Sąjungos finansų ministrai Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje („Ecofin“) sprendžia dėl Bankų sąjungos bendrojo pertvarkymo fondo ir Europos Komisijos pateikto 315 mlrd. eurų investicijų plano. skaityti »

Lietuvos banko išsiųsta SMS žinutė apie eurą pasieks beveik 3 mln. mobiliojo ryšio abonentų

Šią savaitę pradėtas antrasis tiesioginio gyventojų informavimo apie eurą trumposiomis žinutėmis (SMS) kampanijos etapas. skaityti »

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos šalių rinkų sujungimą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos baigia Baltijos valstybių rinkų sujungimą, pareiškė Latvijos centrinio banko vadovas. skaityti »

Į gyventojų namus keliauja eurų skaičiuoklės ir informacija, kaip atpažinti tikrus eurus

Į daugiau kaip 1,3 milijono namų ūkių pradėti siųsti Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko parengti informaciniai eurų paketai, kurių kiekviename – praktiška informacija apie grynuosius eurus bei dvi specialiai euro įvedimui pagamintos trimatės valiutos skaičiuoklės. skaityti »

Žurnalas „The Banker“ SEB banką išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Įtakingas tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „The Banker“ SEB banką šiemet išrinko geriausiu metų banku Lietuvoje. skaityti »

Lietuvos bankas ragina įmones užsisakyti grynųjų eurų

Lietuvos banko vadovas ragina šalies įmones, kurios dar neužsisakė grynųjų eurų, nedelsiant kreiptis į komercinius bankus, o jei užsisakė, juos atsiimti. skaityti »

Pradedami pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkiniai

Lietuvos bankas ir komerciniai bankai pirmadienį pradeda pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkinius, skirtus visuomenei susipažinti su euru. skaityti »

Euro įvedimas – paaiškinta grąžos litais išimtis

Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo darbo grupė nustatė pavyzdinius atvejus vienai iš Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo išimčių, kai atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu verslas galės duoti grąžą litais, o ne eurais. skaityti »

SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas įvedant eurą

Norėdamas padėti klientams sklandžiai pasirengti euro įvedimui ir išvengti galimų nepatogumų metų pabaigoje, SEB bankas skelbia informaciją, kaip teiks paslaugas metų pabaigoje, kai šalyje bus įvedamas euras. skaityti »