Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Valstybės turto valdymą perima Turto bankas

Turto bankas, prie kurio po reorganizacijos prijungtas Valstybės turto fondas, nuo trečiadienio rūpinasi valstybės turtu, pranešė Finansų ministerija. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda skelbti ECB publikuotus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius

Siekdamas iš anksto gyventojus ir verslininkus supažindinti su informacijos apie užsienio valiutų kursus teikimo pokyčiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti informaciją apie euro ir užsienio valiutų santykius. skaityti »

SEB – žaliausių pasaulio bankų dešimtuke

SEB pateko į žaliausių pasaulio bankų (angl. World‘s Greenest Banks) dešimtuką, kuriame užima 9 vietą – skelbia žurnalas „Bloomberg Markets“ savo sudarytame žaliausių pasaulio bankų reitinge. skaityti »

Kompanija „Gemalto“ pristato saugumo įrankį elektroninei bankininkystei

Pasaulinė skaitmeninių saugumo sprendimų tiekimo lyderė „Gemalto“ pristatė sprendimą „Ezio Armored Application“, leidžiantį bankams greitai paleisti saugias elektroninės bankininkystės programas bet kuriame kompiuteryje. skaityti »

Lietuvos bankui suteiktas makroprudencinės politikos mandatas

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais centriniam bankui suteikiama teisė vykdyti makroprudencinę politiką, sudaromos sąlygos efektyviau užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos finansų sistemos stabilumą. skaityti »

SEB bankas: gyventojai drąsiau skolinosi

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertės didėjimas. skaityti »

Gyventojų lūkesčiai prastėja, tačiau finansinio turto statistikoje kol kas neatsispindi

Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. skaityti »

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. skaityti »

„Danske Bank” leis gyventojams litus į sąskaitą įnešti nemokamai

Nuo rugsėjo visi dabartiniai ir nauji fiziniai „Danske Bank“ klientai gali nemokamai įnešti grynuosius pinigus litais į banko sąskaitą. skaityti »

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. skaityti »