Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB banko klientų patogumui – interneto svetainės puslapis apie euro įvedimą

Norėdamas pasirengti euro įvedimo laikotarpiui ir užtikrinti, kad su euro įvedimu susijusi informacija būtų lengvai prieinama klientams, SEB bankas savo interneto svetainėje sukūrė puslapį apie įvedamą eurą. skaityti »

Laikrodis skaičiuos, kiek liko laiko iki euro įvedimo

Europos Sąjungos Tarybai priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo, Vilniuje virš Lietuvos banko durų įsižiebs specialus laikrodis, skaičiuosiantis laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d. skaityti »

Apie neatšaukiamą lito ir euro kursą Lietuvos gyventojai bus informuoti tiesiogiai

Liepos 23 d., Europos Sąjungos (ES) Tarybai priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, šalies gyventojai apie nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą bus informuoti tiesiogiai – trumpąja žinute (SMS). skaityti »

Vilniuje bitkoinais atsiskaitoma už taksi

Kol Lietuvos bankas spaudžia visuomenę susilaikyti nuo virtualios valiutos bitkoinų, jais keleiviai Vilniuje kasdien atsiskaitinėja su taksi vežėjais. skaityti »

Iš SEB bankomatų nebebus galima pasiimti 20 litų nominalo banknotų

Nuo rugsėjo 1 dienos naudojantis SEB bankomatais nebebus galima pasiimti 20 litų nominalo banknotų. skaityti »

Informacija apie euro įvedimą bus teikiama ir akliesiems, ir kurtiesiems

Lietuvos bankas inicijavo susitikimus su neįgaliuosius (kurčiuosius ir akluosius) vienijančių organizacijų atstovais. skaityti »

Bankai įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas kuo sklandžiau pasikeisti pinigus

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui. skaityti »

SEB pensijų fondai į Baltijos regiono įmones investuoja 56 mln. litų

UAB „SEB investicijų valdymas“, pradėjusi bendradarbiauti su privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ per fondą „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II) į pažangias Baltijos regiono bendroves investuoja 19,3 mln. litų (5,6 mln. eurų) pensijų fondų lėšų. skaityti »

SEB banko grupės pelnas šiemet išaugo 52,3 proc. iki 148,5 mln. litų

Didžiausio Lietuvoje SEB banko grupė, preliminariais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 148,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Kompanijos „Wincor Nixdorf“ ir „Diebold“ įsteigė kovos su sukčiavimu bankomatuose asociaciją

Aktyviai plečiantis pasaulinei bankomatų rinkai, daugėja ir nusikaltimų, susijusių su bankomatų apiplėšimais bei sukčiavimu. Tai paskatino dvi pasaulines bankomatų gamybos lyderes – „Diebold“ ir „Wincor Nixdorf“ – susivienyti ir drauge spręsti bankomatų saugumo problemas. skaityti »