Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankas „CaixaBank“ siūlo klientams mokėjimo kortelę-apyrankę

Pirmą kartą Europoje Ispanijos bankas „CaixaBank“ į rinką išleido mokėjimo kortelės „Visa“ apyrankę, kuri leidžia naudotojams atlikti paprastus mokėjimus. skaityti »

Kinija pasiūlė alternatyvą Pasaulio bankui

Kaip pranešė „Financial Times”, Kinijos valdžia pasiūlė savo partneriams įkurti organizaciją, alternatyvią Pasaulio bankui. skaityti »

Įsigydami finansinių produktų derinių, vartotojai turėtų gauti daugiau informacijos

Su draudimo apsauga susijusius finansinių produktų derinius įsigyjantiems vartotojams turėtų būti pateikiama daugiau informacijos. skaityti »

Lietuvos banke steigiamas Tyrimų centras

Lietuvos bankas steigia Tyrimų centrą, jame bus įgyvendinamas Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje. skaityti »

Finansų sistema atspari sukrėtimams, tačiau potencialias rizikas būtina akylai stebėti

Lietuvos finansų sistema yra gerai pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius, tačiau yra procesų, kuriems reikia padidinto budrumo, skelbiama Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje. skaityti »

Lietuvos bankas skatins atsiskaitymus negrynaisiais pinigais

Lietuvos bankas skatins atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, mažinant lėšų pervedimo įkainius ir dažninant pervedimus. skaityti »

SEB – stipriausių pasaulio bankų dešimtuke, skelbia „Bloomberg Markets“

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. skaityti »

SEB banko klientai skolos vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje galės prekiauti internetu

Atsižvelgdamas į didėjantį investuotojų poreikį ir norėdamas prisidėti skatinant šalies kapitalo rinkos augimą, SEB bankas didina investavimo internetu galimybes. skaityti »

Bendrovė „Wincor Nixdorf“ tobulina tiesioginės rinkodaros programinę įrangą

Bankinės įrangos gamintoja Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ pristato tiesioginės rinkodaros programinės įrangos „PC/E Direct Marketing“ atnaujintą versiją. skaityti »

Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos

Lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. skaityti »