Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos

Birželio 16-ąją Vilniuje, Lietuvos monetų kalykloje, pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos. skaityti »

Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą). skaityti »

Bankams teikiant daugiau informacijos mokesčių inspektoriams, bus daugiau skaidrumo

Seimas svarsto siūlymą šalies bankus įpareigoti kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. skaityti »

Su mokėjimo kortele lietuviai vis dar skuba prie bankomato, estai atsiskaito vietoje

Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, o Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., Latvijoje – 35 proc. visų mėnesio išlaidų. skaityti »

Lietuvos bankas nekeičia palūkanų normos už centriniame banke laikomas komercinių bankų lėšas

Lietuvos bankas komerciniams šalies bankams ir toliau taikys nulines palūkanų normas už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas litais. skaityti »

SEB bankas – geidžiamiausių darbdavių trejetuke jau dešimtmetį

SEB bankas jau dešimt metų iš eilės išlieka geidžiamiausiųjų šalies darbdavių trejetuke dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo „cv.lt“ organizuojamuose rinkimuose. skaityti »

Latvijos bankas: Lietuvos narystė euro zonoje padidins Baltijos šalių investicinį patrauklumą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidins trijų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą. skaityti »

Leidimas įsivesti eurą reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai: Lietuvos prisijungimas prie euro zonos būtų naudingas visam regionui

Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną. skaityti »

2014 m. pirmąjį ketvirtį bankai stiprino kapitalą, jų turtas beveik nekito

Nors bankai yra gerai kapitalizuoti, šių metų pradžioje daugelis bankų savo kapitalą dar labiau sustiprino 2013-aisiais uždirbtu pelnu. skaityti »