Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas plečia visą parą veikiančių savitarnos zonų tinklą

SEB bankas toliau plečia visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų, kuriose įrengti grynuosius pinigus išmokantys ir priimantys bankomatai, tinklą visoje Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje – pirmasis Europoje biometrinių bankomatų tinklas

Lenkijoje netrukus atsiras 2 000 bankomatų su pirštų atspaudų nuskaitymo technologija, kuri leidžia išsiimti iš terminalo grynuosius pinigus nenaudojant banko kortelės. skaityti »

ES pasirašė bankų pertvarkos mechanizmo fondo susitarimą

Lietuva ir dar 25 Europos Sąjungos valstybės gegužės 21 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bankų sąjungos pertvarkos mechanizmo. skaityti »

Lietuva pasirašo susitarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo fondo

Lietuva bei dar 25 Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pasirašo tarpvyriausybinį susitarimą, kuris turėtų užbaigti bankų sąjungos sukūrimą. skaityti »

Savaitė su euro linija: kas labiausiai domina gyventojus

Savaitę veikianti nemokama euro telefono linija sulaukė daugiau nei 400 skambučių. Gyventojams informuoti apie būsimą valiutą įkurta linija dažniausiai naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau netrūksta klausimų ir iš verslo atstovų. skaityti »

R. Šadžius: dėl bankų sąjungos susidarys komiška situacija

Lietuvos rinkoje, kur dominuoja Švedijos kapitalo bankai, susidarys paradoksali situacija, kai Lietuvos bankai priklausys Europos Sąjungos Bankų sąjungai, o jų akcininkai iš Švedijos - ne, teigia finansų ministras. skaityti »

Bankai prognozuoja nuosaikų paskolų portfelio augimą

Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai teigia jaučiantys didėjančią paskolų paklausą ir nurodo švelninę skolinimosi sąlygas. skaityti »

Lietuvos didieji bankai sulaukė nuodugnaus ECB vertinimo

Didžiausi Lietuvos bankai įtraukti į euro zonos bankų testus - nuo kitų metų eurą įsivesti ketinanti Lietuva užsitikrino Europos centrinio banko (ECB) dalyvavimą rengiant paralelinę apžvalgą apie šalies bankus. skaityti »

TVF: veiksminga bankų priežiūra sustiprino Lietuvos finansų sektorių, šalis pasirengusi įsivesti eurą

Euro įvedimas būtų natūralus tolesnis žingsnis, kuris sustiprintų Lietuvos finansinį stabilumą, paskatintų prekybą, tiesiogines užsienio investicijas ir mažintų skolos naštą, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). skaityti »

Geriausiai vertybinius popierius Lietuvoje saugo SEB bankas

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ didžiausią Lietuvos komercinį SEB banką išrinko geriausiai vertybinius popierius Lietuvoje saugančiu banku. skaityti »