Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvos bankas atnaujina reguliarius terminuotųjų indėlių aukcionus

Atsižvelgdamas į didėjančias bankų atsargas centriniame banke ir siekdamas sumažinti perteklinį litų likvidumą, susidariusį dėl laikino nacionalinių grynųjų pinigų kiekio apyvartoje mažėjimo prieš artėjantį euro įvedimą, Lietuvos bankas atnaujina terminuotųjų indėlių aukcionus. skaityti »

SEB bankas atnaujino savo interneto svetainės dizainą

SEB bankas atnaujino savo interneto svetainės www.seb.lt dizainą. Pakeistos interneto svetainės spalvos ir dizaino elementai, turinio išdėstymas išliko toks pat. skaityti »

Studentų mokslinių darbų konkursas: Lietuvos banke laukiama naujų ekonomikos idėjų

Lietuvos bankas, siekdamas didinti ekonomikos idėjų plėtrą ir skatinti finansinį raštingumą, tęsia aukštųjų mokyklų studentų mokslo darbų konkursą „Naujos ekonomikos idėjos“. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės 2014 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2014 metų ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 56,7 mln. litų (16,4 mln. eurų), o AB SEB banko grupė — 55,1 mln. litų (16,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Pasirengta vertinti Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovus pagal naujus standartus

Lietuvos banko valdyba priėmė paskutinius nutarimų pakeitimus, susijusius su 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiais Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatais. skaityti »

Lietuvos bankas ir policija bendradarbiaus įvedant eurą

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. skaityti »

Apie svarbiausius euro įvedimo įvykius gyventojai bus informuoti ir SMS žinutėmis

Lietuvos bankas ir didieji mobiliojo ryšio operatoriai sutarė dėl bendradarbiavimo informuojant Lietuvos visuomenę apie euro įvedimą šalyje. skaityti »

Nukaldinti lietuviškų 2015 metų eurų monetų etalonai

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2015 metų laidos lietuviškų eurų monetų etalonus, pagal kuriuos bus gaminamos lietuviškos apyvartinės eurų monetos. skaityti »

„Snoro“ paskolų portfelį parduoda „Zolfo Cooper Capital Management“

Likviduojamas bankas „Snoras“ lietuviškų paskolų portfelio pardavimą patikėjo tarptautinei finansų konsultacijų grupės „Zolfo Cooper“ bendrovei „Zolfo Cooper Capital Management“. skaityti »

„Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu 2014 metų banku Lietuvoje. skaityti »