Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui atminti – naujasis apyvartinių monetų rinkinys

Į apyvartą išleistas 2014 metų laidos Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui. skaityti »

Atnaujintas SEB interneto bankas dar labiau pritaikytas išmaniesiems įrenginiams

SEB pristato atnaujintą interneto banką, kuris dar geriau pritaikytas išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. skaityti »

Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą pristatomas Estijoje

Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas lankėsi Estijos Respublikoje, kur, tęsdamas vizitus į euro zonos valstybes, pristatė Lietuvos pasirengimą siekiant įsivesti eurą. skaityti »

Lietuvos bankui suteikta kvota investicijoms į Kiniją

Lietuvos bankas pirmasis iš Europos centrinių bankų sistemos narių gavo kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Mūsų šalies centriniam bankui taip pat suteikta kvota tiesioginėms investicijoms į Kinijos vertybinius popierius. skaityti »

Briuselyje pradedamos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo 17–18 d. viešės Briuselyje, kur dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdyje, taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Belgijos nacionalinio banko vadovu. skaityti »

Gyventojams ir verslui – daugiau kaip milijonas pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone. skaityti »

Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų, ketvirtadalis nuomonės neturi

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. skaityti »

Vaikų finansinio švietimo savaitę SEB bankas kviečia moksleivius gilinti finansų žinias ir atlikti testą internete

SEB bankas, dalyvaudamas šią savaitę vykstančiuose Vaikų finansinio švietimo savaitės renginiuose, kviečia moksleivius atlikti testą internete „Koks esi Piniginčius?“. skaityti »

SEB kviečia klientus padėti tobulinti banko paslaugų internetu svetainę

SEB bankas nuo šiol kvies klientus dalyvauti tobulinant banko paslaugas. skaityti »

„Global Finance“ pripažino „Halyk Finance“ geriausiu 2014 metų investiciniu banku Kazachstane

Tarptautinio leidinio „Global Finance“ tyrimo rezultatais (http://www.gfmag.com/), antrinė AB „Narodnyj Bank Kazachstana“ („Halyk Bank“) bendrovė „Halyk Finance“ pripažinta geriausiu 2014 metų investiciniu banku Kazachstane (angl. The Best Investment Bank in Kazakhstan 2014). skaityti »