Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

K. Donelaičiui skirta sidabro moneta bus pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sostinėje

Antradienį, sausio 28 d., Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. skaityti »

SEB banko analitikų makrokomentaras: „Kodėl skubame įsivesti eurą greičiau nei britai, švedai ir lenkai?“

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. skaityti »

Vyriausybė patvirtino auditorių nustatytą „Snoro“ akcijų vertę

Remdamasi audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, Finansų ministerija pasiūlė, o Vyriausybė šiandien patvirtino visuomenės poreikiams paimtų banko „Snoras“ akcijų kainą – 0,00 lito už vieną akciją. skaityti »

Didžiausio Kazachstano banko valdybos pirmininkei – „Metų moters“ apdovanojimas

Internetinis žurnalas „Vlast“ apdovanojo pirmąjį premijos „Metų žmonės“ laureatą kategorijoje „Metų moteris“. Šios premijos laimėtoja šiemet tapo AB „Narodnyj bank Kazachstana“ valdybos pirmininkė Umut Šajachmetova. skaityti »

Europos Komisija Lietuvos galimybes jau kitais metais įsivesti eurą vertina kaip labai realias

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, Komisijos nariu atsakingu už Ekonomikos ir finansų klausimus bei eurą Olli Rehnu aptarė Lietuvos pažangą ir mūsų valstybės pasirengimą stojimui į euro zoną. skaityti »

R. Šadžius: „Tikimės, kad jau nuo kitų metų visose trijose Baltijos valstybėse cirkuliuos vieninga valiuta“

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvavo euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. skaityti »

SEB bankas: mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai ir toliau išlieka nuosaikūs

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. skaityti »

Vokietijos Bundesbankas pervežė į Vokietiją 37 tonas aukso

Vokietijos Bundesbankas (vok. Deutsche Bundesbank) 2013 metais iš Niujorko ir Paryžiaus saugyklų pervežė į Frankfurtą beveik 37 tonas aukso. skaityti »

Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Jei Europos Sąjungos Taryba nuspręstų leisti Lietuvai 2015 m. įsivesti eurą, pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta. skaityti »