Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Vitas Vasiliauskas pasveikino Latvijos centrinį banką euro įvedimo proga

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, sveikindamas Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių (Ilmārs Rimšēvičs) šalies įžengimo į euro zoną proga, pažymėjo, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta prisidės prie spartesnės kaimyninės šalies ekonomikos raidos, žmonių gerovės augimo. skaityti »

Ispanijoje nukenksminta nusikaltėlių grupuotė

Barselonos nacionalinė policija nukenksmino 50-ies nusikaltėlių grupuotę. Nusikaltėliai naudojo 30 falsifikuotų banko kortelių, mokėdami mokesčius internetu, bei įvairias komunalinių tarnybų sąskaitas. skaityti »

SEB: mokėjimo kortelės PIN kodą prieš Kalėdas vis dažniau vedame prekybos vietoje, o ne bankomate

Šiemet prieš Kalėdas gyventojai dažniau ir daugiau atsiskaitė mokėjimo kortelėmis negu atitinkamu laikotarpiu pernai ir mažiau ėmė pinigų iš bankomatų, rodo SEB banko statistika. skaityti »

Anglijos bankas planuoja perėjimą prie plastikinių banknotų

Didžiosios Britanijos bankas pranešė apie planus per artimiausius 3 metus popierinius banknotus pakeisti plastikiniais. skaityti »

Nuo 2013 m. gruodžio 24 d. platinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų sąlygos

SEB bankas 2013 m. lapkričio 24 d. pradeda platinti tris naujas Vyriausybės išleidžiamas taupymo lakštų emisijas. skaityti »

Paskirtas naujas Šiaulių banko vadovas

Šiaulių banko valdyba paskyrė naują Šiaulių banko administracijos vadovą – šias pareigas nuo 2014 m. vasario 1 d. eis Vytautas Sinius. skaityti »

SEB išrinktas geriausiu banku privačiosios bankininkystės srityje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ šiais metais jau ketvirtą kartą iš eilės SEB pripažino geriausiu banku privačiosios bankininkystės srityje Švedijoje ir Šiaurės šalių regione. skaityti »

ES finansų ministrai susitarė dėl bankų pertvarkos mechanizmo

Europos Sąjungos ministrai trečiadienį vakare pasiekė susitarimą dėl vienos esminių Bankų sąjungos dalių - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo (SRM). skaityti »

Lietuvos bankas po trijų mėnesių baigs platinti 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui skirtą monetą

2014 m. kovo 17 dieną Lietuvos bankas baigs platinti 50 litų nominalo kolekcinę (proginę) monetą, skirtą 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui. skaityti »