Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Draudimo rinka – spartėjančio augimo vėžėse

Šiemet trečiąjį ketvirtį draudimo rinkos augimas dar paspartėjo, o gyvybės draudimas išsiskyrė didžiausia per šešerius metus įmokų apimtimi. skaityti »

SEB bankas platins obligacijas, susietas su IT ir telekomunikacijų bendrovių akcijų fondo vienetu

SEB bankas nuo šių metų lapkričio 7 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo JAV informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovių akcijų fondo „Technology Select Sector SPDR“ vieneto vertės pokyčio. skaityti »

Išmaniesiems „Windows Phone“ telefonams – SEB banko programėlė

Išmaniųjų telefonų su „Windows Phone“ operacine sistema turėtojai nuo šiol gali parsisiųsti SEB banko paslaugų internete programėlę. skaityti »

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius, bet iš palūkanų uždirbo mažiau

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. skaityti »

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

N. Cooperis: vedame pirmines derybos su keletu potencialių „Finastos“ bankinės grupės pirkėjų

„Snoro“ bankroto administratorius aktyviai tęsia derybas dėl konkrečių įsigijimo sąlygų su Estijos finansų grupe „LHV Group“, kuriai spalio 29 d. Lietuvos bankas suteikė leidimą įsigyti banką „Finasta“ ir tai pačiai grupei priklausančią turto valdymo įmonę „Finasta Asset Management“ bei finansų maklerio įmonę „Finasta“. skaityti »

Vieno didžiausių pasaulio bankų prognozė Lietuvai

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. skaityti »

Prezidentė paskyrė naują Lietuvos Banko valdybos narį

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi LR Konstitucija, Lietuvos Banko įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos Banko valdybos nariu paskyrė ekonomistą Tomą Garbaravičių. skaityti »

„Danske Bank“ Lietuvoje šiemet uždirbo 74 mln. litų pelno prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas per 9 šių metų mėnesius uždirbo 74 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. Šių metų 9 mėnesių pelnas prieš atidėjinius buvo 31 mln. litų, o atidėjinių blogoms paskoloms sumažėjimas sudarė 43 mln. litų. skaityti »

SEB banko makrokomentaras: BVP didėja lėčiau

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio — užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. skaityti »