Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Atnaujinta Vartotojų ir bankų tarybos sudėtis

Atnaujinta Vartotojų ir bankų tarybos sudėtis – prie jos prisijungė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai. skaityti »

Šiaulių bankas antrąkart iš eilės pelnė „STP AWARD“ apdovanojimą

Šiaulių bankui jau antrus metus iš eilės už itin kokybišką tarptautinių pavedimų vykdymą įteikiamas Vokietijos banko „Commerzbank“ apdovanojimas „Straight–Through Processing Award 2012“. skaityti »

Ilgalaikė euro įvedimo nauda gerokai viršytų vienkartines sąnaudas

Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas – rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas. skaityti »

CINEO sistemos įvertintos žurnalo „The Banker“ apdovanojimu už geriausią technologiją

Bankinės įrangos gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ gavo prestižinio Didžiosios Britanijos žurnalo „The Banker“ apdovanojimą „Technologinės ir bankinio operacinio aptarnavimo inovacijos 2013“ kategorijoje „Geriausia bankomato technologija“. skaityti »

Rusijos veiksmai šalies ekonomikos neparklupdys

Nors Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų ir maisto produktų gamintojų atžvilgiu vertinami prieštaringai, SEB banko analitikai nuo 3,2 proc. iki 3,8 proc. pagerino šalies BVP augimo 2013 metais prognozę. skaityti »

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

Vokietijos makroekonominiai duomenys prognozuoja atsigavimą

Kaip ir tikėtasi, po savaitgalį vykusių Vokietijos parlamento rinkimų, parlamentinę daugumą ir vyriausybę turėtų suformuoti šiuo metu Vokietiją valdančios partijos, o kanclerės postą turėtų išsaugoti Angela Merkel. Tuo tarpu JAV investuotojų akiratyje – valstybės skolos klausimai. skaityti »

Bankroto administratoriaus komanda per metus sugrąžino 530 milijonų litų vertės „Snoro“ turto

Per pirmuosius metus po bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo bankroto administratoriaus komanda sugrąžino banko turto už 530 mln. litų. Bendra sugrąžinto turto vertė siekia 1,66 mlrd. Iitų, šios lėšos yra skirtos išmokėti „Snoro“ kreditoriams, skelbiama metinėje banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio ataskaitoje už laikotarpį iki šių metų birželio 30 d. skaityti »

Prieš 18 metų Lietuvoje įrengtas pirmasis bankomatas

Pirmąjį bankomatą Lietuvoje įrengė SEB Vilniaus bankas 1995 metų rugsėjo 19 dieną. skaityti »

Baltijos šalių gyventojai banką internetu vis dažniau pasiekia iš savo mobiliojo telefono

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai prie banko internete vis dažniau jungiasi tiesiai iš savo mobiliojo telefono, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. skaityti »